Europos Sąjungoje iki 1993 m. pagrindinis užsienio prekybos statistikos informacijos šaltinis buvo muitinės deklaracijų duomenys. 1993 m. sausio 1 d., susiformavus bendrai Europos Sąjungos rinkai, buvo įdiegta nauja duomenų surinkimo sistema, pavadinta Intrastatu. Prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistiniai duomenys yra renkami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. Reglamentu (EB) Nr. 638/2004 ir Komisijos 2004 m. lapkričio 18 d. Reglamentu (EB) Nr. 1982/2004 Intrastato sistemos tikslas yra tiesiogiai iš įmonių rinkti duomenis apie prekybos srautus tarp Europos Sąjungos šalių narių.
Nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos Lietuvoje taip pat buvo įdiegta Intrastato sistema. Lietuvos užsienio prekybos duomenys buvo išskaidyti į dvi dalis: Ekstrastatą ir Intrastatą. Ekstrastatas – duomenų apie Lietuvos prekybą su ne Europos Sąjungos valstybėmis surinkimo sistema. Jos pagrindinis duomenų šaltinis – muitinės deklaracijos (Bendrojo administracinio dokumento) duomenys.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 1086 "Dėl užsienio prekybos ir pridėtinės vertės mokesčio duomenų rinkimo tvarkos" (Žin., 2002, Nr. 72-3034) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1048 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 1086 "Dėl užsienio prekybos ir pridėtinės vertės mokesčio duomenų rinkimo tvarkos" pakeitimo"(Žin., 2003, Nr. 81(1)-3695) Lietuvoje Intrastato duomenų rinkimo ir kaupimo funkcijas atlieka Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės metodiškai vadovauja visiems darbams, susijusiems su Intrastato duomenų rinkimu, juos koordinuoja, rengia Lietuvos užsienio prekybos informaciją pagal Ekstrastato ir Intrastato sistemų surinktus duomenis.
Kodėl reikia Intrastato
Intrastato tikslas yra teikti informaciją apie prekių srautus tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Šie duomenys yra išsamus informacijos šaltinis valstybinėms institucijoms (Ūkio ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Finansų ministerijai ir kt.), privačioms firmoms ir organizacijoms, pavieniams asmenims planuojant gamybą, tiriant rinką, prognozuojant ir analizuojant Lietuvos ūkio raidą. Užsienio prekybos, tarp jos ir prekybos su ES šalimis narėmis, duomenys yra labai svarbūs Lietuvos bankui sudarant mokėjimų balansą ir nacionalines sąskaitas.
