Muitinės procedūrų klasifikacija
Muitinė, kaip valstybės institucija, atsakinga už muitų teisės aktų įgyvendinimą, atlikdama jai patikėtas funkcijas, įvežamoms į Bendrijos muitų teritoriją bei išvežamoms iš jos prekėms įformina Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 16 punkte išvardytas muitinės procedūras ir to paties straipsnio 15 punkte išvardytus kitus muitinės sankcionuotus veiksmus, o po to prižiūri, kaip šios procedūros arba veiksmai atliekami.
Muitinės procedūromis vadinami šie muitinės sankcionuoti veiksmai (muitinės procedūros įforminimas taip pat laikomas muitinės sankcionuotu veiksmu):
- išleidimas į laisvą apyvartą;
- laikinasis įvežimas;
- laikinasis įvežimas perdirbti;
- muitinės prižiūrimas perdirbimas;
- muitinis sandėliavimas;
- eksportas;
- laikinasis išvežimas perdirbti;
- tranzitas.
Kitais muitinės sankcionuotais veiksmais (ne muitinės procedūromis) vadinami:
- prekių įvežimas į laisvąją zoną arba padėjimas į laisvąjį sandėlį;
- muitinės prižiūrimas prekių sunaikinimas;
- prekių perdavimas valstybės nuosavybėn;
- prekių reeksportas iš Bendrijos muitų teritorijos.
Pagrindinis šių dviejų grupių – muitinės procedūrų ir kitų muitinės sankcionuotų veiksmų – skirtumas yra tai, kad muitinės procedūra įforminama tik pateikus atitinkamą muitinės deklaraciją. Kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti dažnai pakanka paprasto fizinio veiksmo (pvz., fizinio prekių įvežimo tiesiogiai iš trečiosios šalies į laisvąją zoną) arba pranešimo muitinei apie norą taikyti atitinkamą muitinės sankcionuotą veiksmą.
Informacija atnaujinta: 2011-02-14