English
Neįgaliesiems
Prisijungti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖ
  •  
  • Paieška
Titulinis puslapis ('Alt' + '0', 'Enter')
Svetainės struktūra ('Alt' + 'T', 'Enter')
Siųsti el. laišką ('Alt' + 'M', 'Enter')
Kita kalba ('Alt' + 'L', 'Enter')
Paieška ('Alt' + 'S', 'Enter')
Leidinių katalogas ('Alt' + 'Y', 'Enter')
Klausimai ir atsakymai ('Alt' + 'Q', 'Enter')
Šis puslapis ('Alt' + 'D', 'Enter')
Į puslapio pradžią ('Alt' + 'V', 'Enter')
TEKSTO DYDIS - Didinti šrifto dydį Mažinti šrifto dydį

DUK

Prekių judėjimas

  • KLKas yra dokumentas T1 ir kokiu atveju jis turi būti išrašomas? Jeigu pagal T1 krovinys atvežtas į Lietuvą ir padėtas į atvirą muitinės sandėlį, ar tai reiškia, kad PVM už įi mokėti nereikia? (2011-01-17)

    T1 – deklaracijos tipas, kuris reiškia, kad prekės deklaruojamos išorinio Bendrijos arba bendrajai tranzito procedūrai. Padedant prekes į atvirą muitinės sandėlį tranzito procedūra užbaigiama ir prekės deklaruojamos kitai muitinės procedūrai arba joms įforminamas laikinasis saugojimas.

  • KLAr reikia taisyti leidimą, jei keičiama jame nurodyta informacija – prekių kiekiai, kodai ir t. t.? Kam tokiais atvejais pateikti prašymą ir per kiek laiko jis išnagrinėjamas? (2011-01-17)

    Tarybos reglamento Nr. 2913/92 87 str. 2 dalyje reglamentuota, kad leidimo turėtojas turi pranešti muitinei apie visus po leidimo gavimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam naudojimuisi leidimu arba jo turiniui.

  • KLKaip įforminti tranzito iš trečiųjų šalių dokumentus, kai tranzito terminas - viena diena: pradžia - šeštadienis, pabaiga – sekmadienis? (2011-01-17)

    Tranzito terminas nurodomas kalendorinėmis dienomis. Tačiau tais atvejais, kai prekės į paskirties įstaigą pristatomos nedarbo dienomis, muitinės procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą paaiškinimą. Toks paaiškinimas būtinas priimant sprendimus dėl administracinės atsakomybės.

  • KLAr galima forminti tiesiogiai tranzito procedūrą, pvz. bananams, nepadedant jų į muitinės sandėlį, jei krovinio gavėjas yra Europos Bendrijos ūkio subjektas, o krovinys atgabenamas laivu į Klaipėdos uostą? (2011-04-28)

    Muitinei pateiktos trečiųjų šalių prekės nuo jų pateikimo iki tol, kol joms įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai, turi laikinai saugomų prekių statusą. Tokios prekės toliau vadinamos „laikinai saugomomis prekėmis“ (Lietuvoje įforminama bendroji deklaracija). Tačiau jeigu prekės pateikiamos pasirinktai muitinės procedūrai, tada laikinojo saugojimo veiksmai netaikomi (neįforminama BDK), o kiekvienas asmuo pagal Bendrijos teisės aktus turi teisę pasirinkti atitinkamą muitinės procedūrą jo deklaruojamoms prekėms.

  • KLPrekių muitiniam įforminimui pateikta deklaracija importo vidaus vartojimui arba Bendroji deklaracija laikinajam saugojimui. Muitinės pareigūnai, patikrinę svorį, nustatė, kad jis didesnis, nei nurodyta krovinio lydimuosiuose dokumentuose (pvz., bananų svoris vienoje dėžėje). Kaip teisingai įforminti prekių perteklių, nesikeičiant vietų skaičiui, nurodytam anksčiau muitinės deklaracijoje? (2014-06-03)

    Europos Komisijos reglamente Nr. 2454/93 bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 06 07 įsakyme Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir/arba imti jų pavyzdžius, mėginius, suteikimo taisyklių patvirtinimo“ numatyta, kad prieš forminant prekes asmenys gali prašyti muitinės leisti jas pasverti bei suskaičiuoti. Taip pat galima taisyti duomenis deklaracijoje. Jei deklaracija priimta muitinėje, o, atsižvelgiant į prekės muitinio tikrinimo rezultatus, prekės negali būti išleistos, muitinės pareigūnas deklaracijoje nurodo priežastį, ir tada turi būti pateikta nauja deklaracija. Taip pat paaiškinama, kad muitinės deklaracijoje reikia nurodyti tikrąjį svorį (t. y. tiek, kiek prekės sveria), o ne komercinį.

  • KLFirma išsinuomojusi kino aparatūrą Vokietijoje ir nori atlikti paslaugas Ukrainoje. Kokių dokumentų reikia ir kokios procedūros atliekamos laikinai išvežant kino techniką į Kijevą? (2014-06-03)

    Išvežant techniką iš Lietuvos turi būti įforminta pasirinkta eksporto procedūra, pvz., negrąžinamasis eksportas arba laikinasis išvežimas. Kartu su nustatyta tvarka užpildytu bendrojo administracinio eksporto dokumento rinkiniu turi būti pateikta sąskaita, kuria remiantis deklaruojama prekių muitinė vertė, taip pat transporto dokumentai ir kiti dokumentai, nurodyti Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-414 „Dėl Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“(Žin., 2004, 65-2336) 36 punkte.

  • KLAr galima iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą numatant pagamintus iš šių prekių produktus išvežti į kitą ES šalį narę? (2011-01-19)

    Vadovaujantis Europos Bendrijos teisės aktais leidimas taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą gali būti išduotas, jeigu pareiškėjas planuoja reeksportuoti arba eksportuoti kompensacinius produktus, gautus atlikus perdirbimo operacijas su laikinai įvežtomis perdirbti prekėmis. Tuo atveju, kai yra žinoma, jog iš trečiųjų šalių įvežtų prekių pagaminta produkcija nebus išvežta iš Bendrijos muitų teritorijos, o bus tiekiama į kitą ES šalį narę, tokioms įvežamoms prekėms laikinojo įvežimo perdirbti procedūra negali būti taikoma, nes nepagrindžiamas kompensacinių produktų reeksportas.

  • KLKam turi būti pateikiamas prašymas dėl tekstilės gaminių ir drabužių laikinojo išvežimo perdirbti leidimo išdavimo – muitinei ar ūkio ministerijai? (2011-01-19)

    Vadovaudamasi Tarybos reglamento Nr. 3036/94 nuostatomis, išankstinius leidimus ekonominiam laikinajam išvežimui perdirbti išduoda Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Jeigu pareiškėjas neatitinka reglamente nustatytų sąlygų ar yra kitų priežasčių, tuomet, norėdamas taikyti išvežamoms prekėms laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, jis gali pateikti prašymą išduoti leidimą teritorinei muitinei, kurios veiklos zonai priklauso vieta, kurioje saugomos prekės. Prašymo pateikimas ir leidimo išdavimas reglamentuotas Komisijos reglamento Nr. 2454/93 496-523 str. ir 585-592 str. bei Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1B–404 "Dėl leidimų taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą išdavimo taisyklių patvirtinimo".

  • KLKokios yra leidimo taikyti laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrą išdavimo sąlygos? (2011-01-19)

    Vadovaujantis Europos Bendrijos teisės aktais laikinojo įvežimo perdirbti procedūra iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms gali būti įforminta tik gavus muitinės leidimą. Jis išduodamas Bendrijoje įsteigto asmens, atliekančio arba organizuojančio perdirbimo operacijas, prašymu. Leidimas gali būti išduotas, jeigu pagrindžiamas kompensacinių produktų, gautų atlikus perdirbimo operacijas su laikinai įvežtomis perdirbti prekėmis, reeksportas, užtikrinamas laikinai įvežtų perdirbti prekių identifikavimas kompensaciniuose produktuose bei minėtos procedūros taikymas nepadarys neigiamo poveikio esminiams Bendrijos gamintojų interesams, t.y. tenkinamos ekonominės tikslingumo sąlygos. Prašymas išduoti leidimą taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą turi būti parengtas vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento 2454/93 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003) 497 straipsniu. Prašymo išduoti leidimą taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą surašymo ir pateikimo Lietuvos muitinei tvarka, leidimo taikyti nurodytą procedūrą įforminimo, registravimo ir išdavimo tvarka nustatyta Leidimų taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.1B-403 (Žin., 2004, Nr.70-2478).

  • KLKokie dokumentai turi būti pildomi ir pateikiami muitinei eksportuojant prekes (durpes) į Kanarų salas (Ispanija)? (2011-01-17)

    Eksportuojant prekes į Kanarų salas muitinei reikia pateikti eksporto deklaraciją, nes Kanarų salos nepriklauso Bendrijos fiskalinei teritorijai.

  • KLAr yra nustatytas laikotarpis, per kurį iš Bendrijos muitų teritorijos eksportuotos Bendrijos prekės gali būti grąžintos atgal į šią teritoriją neapmokestinant jų importo muitais? (2011-01-19)

    Pagal šiuo metu galiojančius Europos Bendrijos teisės aktus eksportuotos iš Bendrijos muitų teritorijos ir grąžintos atgal į šią teritoriją Bendrijos prekės gali būti neapmokestintos importo muitais suinteresuoto asmens prašymu, jeigu jos išleidžiamos į laisvą apyvartą Bendrijos muitų teritorijoje per trejus metus (žemės ūkio prekės – per dvylika mėnesių).

  • KLAr galima gabenti toje pačioje transporto priemonėje prekes, kurios jau išleistos į laisvą apyvartą kurioje nors ES šalyje ir tas, kurios dar nustatyta tvarka muitinės neįformintos? (2011-01-19)

    Gabenti galima, tačiau jos turi būti aiškiai atskirtos ir pažymėtos, kad muitinės pareigūnai galėtų prieiti ir jas patikrinti.

  • KLEuropos Sąjungos įmonė perka įrengimus Lietuvoje iš Lietuvos įmonės ir išveža juos laikinai naudotis Rusijos įmonei į Kaliningrado srityje esančią laisvąją ekonominę zoną. ES įmonė sudaro sutartį su Lietuvos muitinės tarpininkais ir deklaruoja šį išvežimą Lietuvos muitinėje. Ar tokiu atveju reikia forminti procedūrą 78 (laisvoji zona) ar 23 (laikinas išvežimas)? Ar nereikės mokėti jokių importo mokesčių susigrąžinus įrengimus, jei išvežant buvo įforminta procedūra 78? (2011-01-19)

    Išvežant įrengimus iš Lietuvos jiems turi būti įforminta pasirinkta eksporto procedūra, pvz., negrąžinamasis eksportas arba laikinasis išvežimas.

  • KLĮmonė gamina ir eksportuoja gintarinius papuošalus. Artimiausiu metu ketinama dalyvauti parodose Italijoje ir Honkonge. Dalis prekių parodoje bus parduota, kitos bus grąžintos. Kokios muitinės procedūros turi būti atliekamos, kokius dokumentus reikia pateikti? Kokie veiksmai turi būti atlikti grįžus iš mugių su mažesniu nei išvežta gaminių svoriu? Ar taikomi vienodi reikalavimai važiuojant į ES šalis ir trečiąsias šalis? (2011-01-19)

    Bendrijos muitinės kodekse nėra atskirai aprašyta laikinojo išvežimo procedūra, ji priskiriama eksporto procedūrai. Išvežant ES prekes, pvz., parodos eksponatus į trečiąsias šalis, kuriuos numatoma po parodos grąžinti atgal nepakeistu pavidalu, įforminamas bendrojo administracinio dokumento (BAD) eksporto rinkinys, kurio 37 langelyje "Procedūra" įrašomas kodas 2300, nurodantis, kad prekės išgabentos iš ES teritorijos laikinai ir bus grąžintos. Kartu su nustatyta tvarka užpildytu BAD eksporto rinkiniu turi būti pateikta sąskaita, kuria remiantis deklaruojama prekių muitinė vertė, transporto dokumentai, informacija apie rengiamą parodą ir kiti dokumentai, nurodyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1B-414 (Žin., 2004, Nr. 65-2336) patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos 36 punkte. Grąžintos prekės pateikiamos reimportui įforminti, procedūros kodas – 6123. Šios nuostatos galioja išvežant prekes į trečiąsias šalis. Prekės, kurios po 2004 m. gegužės 1 d. išgabenamos į ES šalis, muitiniam tikrinimui neteikiamos.

  • KLKoks gali būti nustatytas didžiausias tranzito terminas? (2011-01-19)

    Laiką, per kurį prekės, gabenamos taikant bendrijos arba bendrąją tranzito procedūrą, turi būti pateiktos paskirties įstaigai, nustato Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje veikianti išvykimo įstaiga. Nustatydama tranzito terminą išvykimo įstaiga turi atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip pasirinktas prekių pristatymo maršrutas, atstumas, kelionės trukmė ir pan. Įprastais atvejais, kai paskirties įstaiga yra kitoje ES šalyje, gali būti pasirenkamas iki 8 parų tranzito terminas. Atsižvelgiant į didelius atstumus, švenčių dienas, kitas nenumatytas aplinkybes (streikai, blogos oro sąlygos, tranzito terminas gali būti ir ilgesnis. Jeigu paskirties įstaiga yra Lietuvoje, išvykimo įstaiga gali nustatyti minimalų 1 paros tranzito terminą.

  • KLĮmonė importuoja prekes iš užsienio. Po muitinės tikrinimo ir deklaracijos įforminimo, kai nuo krovinio nuimama plomba, Veterinarijos tarnybos pareigūnai paima prekių pavyzdžius jų kokybei patikrinti. Už šią paslaugą atsiunčiama sąskaita ( be PVM). Ar reikia šią paslaugą įtraukti į prekės muitinę vertę ir kaip bei kada tai padaryti? (2011-04-29)

    Importuotojų Valstybinei maisto ir veterinarijos arba Valstybinei augalų apsaugos tarnybai mokamos įmokos už prekių tikrinimus arba už teisės aktų nustatytų pažymų išdavimą arba prekių tyrimo atlikimą įtraukiamos į importuojamų prekių PVM apmokestinamąją vertę. Importuojamų prekių PVM apmokestinamoji vertė nustatoma prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos pagal Muitinės kodeksą ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, papildomai pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę): už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Bendrijoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas (pvz., eksporto muitus, nustatytus eksporto valstybės), taip pat Europos Bendrijoje už šias prekes nustatytus importo muitus, Europos Bendrijoje ar Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM) – muitus, akcizus ir pan., įvairias rinkliavas (pvz., rinkliavas mokamas už automobilių saugojimą stovėjimo aikštelėse), taip pat importuotojų Valstybinei maisto ir veterinarijos arba Valstybinei augalų apsaugos tarnybai mokamas įmokas už prekių tikrinimus arba už teisės aktų nustatytų pažymų išdavimą arba prekių tyrimo atlikimą ir pan. (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalis (Žin., 2002, Nr. 35-1271, ), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalies komentaras.

     

  • KLKetinu verstis gintaro dirbinių importu i Jungtinę Karalystę. Kur galėčiau gauti daugiau informacijos apie muitus ir eksporto sąlygas? (2011-01-17)

    Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos narė, o prekės tarp valstybių narių juda laisvai, t. y. muitinės procedūros neįforminamos.

  • KLKur galima rasti žemės ūkio produktų eksporto taisykles, sąlygas, t. y. tokią veiklą reglamentuojančius teisės aktus? (2011-01-17)

    Tai reglamentuoja 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas. Subsidijuojamų žemės ūkio produktų eksportą reglamentuoja 2009 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 612/2009, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles bei Žemės ūkio produktų eksporto rinkinio pateikimo ir priėmimo kompetentingoje eksporto muitinės įstaigoje bei eksporto muitinės formalumų atlikimo žemės ūkio produktams instrukcija, patvirtinta Muitinės departamento direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-365.

  • KLKaip reikia įforminti kompensacinių produktų grąžinimą pataisymui? Ar reikia importo licencijos parvežant prekes po pataisymo? (2011-01-17)

    Tuo atveju, jei bus reimportuojami kompensaciniai produktai, klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros 50-63 skirsniuose, reikalingas arba LR Ūkio ministerijos išduotas išankstinis leidimas, arba importo licencija, nes prekėms buvo taikyta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra.

  • KLAr reikalinga importo licencija kompensaciniams produktams (palaidinė, kodas 620640000), jei ji pagaminta iš laikinai išvežtų perdirbti prekių (drabužių detalės - kirpiniai palaidinėms, kodas 620640000)? (2011-04-29)

    Šios ir panašaus pobūdžio informacijos reikia ieškoti kompiuterinėje duomenų bazėje LITAR.

  • KLAr reikia ir kokią informaciją pateikti muitinei užbaigus procedūras pagal laikinojo išvežimo perdirbti leidimą? (2011-01-17)

    Komisijos reglamento Nr. 2454/93 515 str. nustatyta, jog muitinė reikalauja, kad leidimo turėtojas tvarkytų apskaitą leidimą išdavusioje teritorinėje muitinėje nustatyta tvarka.

  • KLAr keleivio bilietas gali būti laikomas viena vežimo sutartimi? (2013-05-22)

    Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 793 str. 2 (b) dalies taikymas praktikoje sukelia problemų, be to, šiame teisės akte nepateiktas sąvokos „viena vežimo sutartis“ apibrėžimas, parengė darbo dokumentą TAXUD/A3/0034/2010, kurio 10.2 punkte detaliau paaiškintas anksčiau nurodyto straipsnio taikymas, kai eksportuojamos prekės išgabenamos oro transportu.

    Keleivio bilietas, kuriame tik įvardytas asmuo ir nurodytas šio asmens, bet ne prekių, vykimo maršrutas bei duomenys apie transporto priemonę (orlaivio reiso numeris ir data), negali būti laikomas krovinio transportavimo dokumentu, tuo labiau vežimo sutartimi.

  • KLKur rasti sąrašą žemės ūkio produktų, kurie eksportuojant yra dotuojami? (2011-04-29)

    Tai nustato 2003 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2180/2003, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 3846/87, nustatantį žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą. 2009 m. nomenklatūra paskelbta 2008 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1298/2009. Minėtais klausimais konsultuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Daugiau informacijos rasite čia.

  • KLAr kertant Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir Latvijos valstybių sienas nebereikia gaišti laiko, ir prekės iš tikrųjų juda be kliūčių? (2011-04-13)

    Nuo įstojimo į ES dienos tarp Lietuvos ir kitų ES šalių neliko muitų sienos. Tai reiškia, kad vykstant per vidines ES sienas muitinio tikrinimo nebėra. Po naujų šalių kandidačių įstojimo į ES išsiplėtė bendroji rinka, kurios pagrindas – laisvas prekių judėjimas. Todėl vežant prekes per ES šalis nereikia atlikti jokių muitinės procedūrų, pateikti importo ar eksporto deklaracijų. Kroviniai yra gabenami tik su tam tikrais transporto ir prekybos dokumentais. Tačiau kartais prie vidinių ES sienų atliekami atrankiniai tikrinimai, bet jie neturėtų bauginti teisėto verslo atstovų.

Keleiviai, jų daiktai

  • KLGyvenau JAV apie 7 metus ir ruošiuosi grįžti į Lietuvą. Siunčiuosi konteinerį su asmeniniais daiktais ir automobiliu. Automobilis užregistruotas žmonos vardu. Žmona iš JAV parskris tik už 4-6 mėn. Ar galiu atsiimti automobilį neparvykus žmonai nemokant muitų? (2011-02-02)

    Fiziniai asmenys, keičiantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliantys iš trečiosios šalies į Bendriją, savo asmeninę nuosavybę gali įvežti nemokėdami importo muitų ir PVM. Šia lengvatą numato Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009 (II antraštinė dalis) ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (40 str. 1 dalis 1 punktas). Šiuo atveju Muitinei reikia pateikti gyvenimo užsienyje ne mažiau kaip 12 mėn. faktą patvirtinantį dokumentą ir, jeigu asmuo ne Lietuvos pilietis, leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Plačiau mūsų interneto svetainėje www.cust.lt rubrikoje „Keleiviams“ skiltyje „Gyvenamosios vietos keitimas“ adresu

    http://www.cust.lt/web/guest/keleiviams/gyvenamosiosvietoskeitimas

    Vadovaujantis minėto reglamento 9 str. nuostatomis, jūs, turėdami įgaliojimą, galite atsiimti automobilį, sumokėdamas muitinei mokesčio dydžio užstatą (10 proc. importo muitas ir 21 proc. PVM). Apie užstato pateikimo tvarką skaitykite Muitinės departamento 2004-04-02 įsakymu Nr. 1B-293 patvirtintose Vienkartinės garantijos naudojimo muitinėje taisyklėse 

    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=230286&p_query=&p_tr2 

  • KLKaip elgiamasi tokiais atvejais, jei iš trečiųjų šalių atvykstantis keleivis atsisako mokėti mokesčius už virš normos ar virš nustatytos vertės įvežamas prekes? (2011-01-21)

    Tokiais atvejais, kai prekių kiekis ar vertė viršija nustatytuosius, tačiau kontrabandos požymių nėra, muitinės pareigūnas turi surašyti prekių sulaikymo protokolą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 65 ir 67 str. nuostatomis, prekes konfiskuojamos ir realizuojamos nustatyta tvarka.

  • KLAr yra nustatyta, kiek ir kokių prekių gali įvežti į Lietuvą asmuo, grįždamas iš kitos Europos Sąjungos šalies? (2011-01-21)

    Nelikus muitų sienos tarp Lietuvos ir ES šalių, prekių judėjimo tarp jų muitinė nebekontroliuoja (prekių ir paslaugų judėjimo ES kontrolę perėmė Valstybinė mokesčių inspekcija). Keliaudamas po ES šalis keleivis gali vežtis asmeniniam naudojimui, bet ne perpardavimui skirtą prekių kiekį.

  • KLKą gali įvežti laikinai iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykstantis keleivis nemokėdamas importo muitų ir kitų mokesčių? (2011-02-02)

    Išsamesnė informacija apie tai pateikta šios interneto svetainės skyriuje „Keleiviams“ su rubrika „Atvykstant iš trečiųjų šalių“ 

    http://www.cust.lt/web/guest/keleiviams/atvykstantistreciuju

  • KLAr reikia deklaruoti muitinei į Lietuvą laikinai iš trečiųjų šalių keleivio įvežamą automobilį? (2011-01-21)

    Fizinio asmens (keleivio) laikinai į Lietuvą iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies įvežamą ten registruotą automobilį neprivaloma raštu deklaruoti muitinei, jeigu jis įvežamas sava eiga ir naudojamas to keleivio reikmėms.

  • KLKokie muitinės reikalavimai įvežant jau išregistruotus automobilius iš trečiųjų šalių, kuriuos numatoma registruoti Lietuvoje? (2011-01-21)

    Iš trečiųjų šalių įvežami jose jau išregistruoti automobiliai, kuriuos numatoma registruoti Lietuvoje, deklaruojami muitinei pateikiant deklaraciją – bendrąjį administracinį dokumentą. Kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikiami automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo ar mainų sutartis, sąskaita-faktūra), gamyklos gamintojos išduotas dokumentas arba transporto priemonės ankstesnės registracijos dokumentas, turintis žymą apie išregistravimą, ar jį atstojantis dokumentas, taip pat fizinio asmens, disponuojančio transporto priemone, pasas. Įvežamam automobiliui taikomas 10 proc. importo muitas ir 21 proc. PVM.

  • KLKokios prekės laikomos komercinėmis ir kokios įvežtomis ne komerciniais tikslais ir kiek kartų per savaitę galima įvežti prekių iš trečiųjų šalių be importo mokesčių? (2011-02-02)

    Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.729 nustatyta, kad prekės neapmokestinamos importo mokesčiais, jeigu jos atitinka šiuos kriterijus: prekės įvežamos ne komerciniais tikslais; prekių vertė ar kiekis neviršija leistinos be mokesčių įvežimo normos. Prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos atitinka šiuos kriterijus: įvežamos nereguliariai; skirtos keleivių asmeniniam naudojimui arba įvežamos kaip dovanos. Tokių prekių kiekiai ir prigimtis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Muitinės, kaip kontroliuojančios institucijos, požiūriu, laikoma, kad prekės įvežamos nereguliariai, jeigu nenustatoma, kad tas pats asmuo per pakankamai neilgą laiko tarpą dažnai gabena tokias pačias prekes. Dažnas prekių gabenimas,  prieštaraujantis pagrindinėms minėto Vyriausybės nutarimo nuostatoms, gali būti traktuojamas kaip prekių gabenimas komerciniais tikslais ir tokioms prekėms gali būti taikomi nustatyti importo mokesčiai.

  • KLKokius mokesčius tektų mokėti keleiviui, grįžtančiam į Lietuvą iš JAV ir parsivežančio savo reikmėms prekių, kurių vertė apie du tūkstančiai litų? (2011-02-02)

    Jeigu prekės keleivio asmeniniame bagaže įvežamos ne komerciniais tikslais, bet jų vertė ar kiekis viršija leidžiamus įvežti neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, tačiau bendra importo muitu apmokestinamų vienam keleiviui priklausančių prekių vertė ne didesnė kaip 700 eurų, tokiu atveju prekėms taikomas standartinis 2,5 proc. muito tarifas ir 21 proc. PVM.

  • KLAr gali iš Baltarusijos vykstantis keleivis žodžiu deklaruoti muitinei prekes, jei nori įvežti į Lietuvą didesnį jų kiekį ar didesnės vertės nei leidžiama įvežti prekių be muito ir mokesčių? (2011-02-02)

    Jeigu bendra įvežamų prekių vertė neviršija 3500 litų, galima prekes deklaruoti žodžiu.

  • KLAr reikalingas leidimas vežant per valstybės sieną kelionėje būtinų vaistų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų? (2011-02-02)

    Daugiau apie vaistus kelionėje skelbiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje rubrikoje „Gyventojams“ 

    http://www.vvkt.lt/index.php?521160545 

  • KLKokie reikalavimai taikomi įvežant į Lietuvą iš užsienio naminius gyvūnus? (2011-02-02)

    Informaciją šiuo klausimu rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje adresu www.vet.lt su rubrika „Aš keliautojas“, porubrikėje „Keliavimas su gyvūnais“ adresu 

    http://vmvt.lt/lt/as/keliautojas/keliavimas.su.gyvunais

  • KLAr žodžiu prekes deklaravusiam asmeniui, įvežančiam jų į Lietuvą iš trečiųjų šalių didesnį kiekį ar didesnės vertės nei leidžiama, išduodamas koks nors muitinės dokumentas, kuriame būtų apskaičiuoti mokėtini muitai bei mokesčiai ir kur jie sumokami? (2011-01-21)

    Jeigu žodžiu deklaruotos keleivio prekės apmokestinamos importo muitais ar mokesčiais, muitinės pareigūnas išduoda suinteresuotam asmeniui pranešimą, kuriame nurodyti mokėtini muitai ir mokesčiai. Mokesčių mokėtojas pranešime įrašytas įmokų sumas turi sumokėti grynais pinigais į kasą prekių muitinį įforminimą atlikusioje muitinės įstaigoje.

  • KLKur, kada ir kaip reikia deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus? (2011-08-08)

    Grynuosius pinigus reikia deklaruoti atvykstant į ES ar išvykstant iš jos pasienio kontrolės punkte (per kurį atvykstama arba išvykstama) veikiančioje muitinės įstaigoje raštu užpildant Grynųjų pinigų deklaraciją lietuvių, anglų arba rusų kalba.

    Plačiau apie grynųjų pinigų deklaravimo tvarką galima rasti šios interneto svetainės skyriaus „Keleiviams“ rubrikoje „Grynųjų pinigų deklaravimas“.

  • KLKokia grynųjų pinigų deklaravimo tvarka galioja Lietuvoje, keleiviui atvykstant į ES iš trečiosios šalies arba išvykstant iš jos į trečiąją šalį? (2011-08-08)

    Nuo 2007 m. birželio 15 d. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią į ES iš trečiosios šalies atvykstantis arba iš jos į trečiąsias šalis išvykstantis ir ne mažesnę kaip 10 tūkst. eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta) grynųjų pinigų sumą gabenantis asmuo privalo tą sumą raštu deklaruoti Lietuvos Respublikos muitinėje. Žinoma, asmuo savo noru gali deklaruoti ir mažesnes įvežamas arba išvežamas grynųjų pinigų sumas.

    Plačiau apie grynųjų pinigų deklaravimo tvarką galima rasti šios interneto svetainės skyriaus „Keleiviams“ rubrikoje „Grynųjų pinigų deklaravimas“.

Naujausi

  • KLKas tai yra elektroninės cigaretės ir ar galima (jei taip, kokiomis sąlygomis) jas įvežti į ES šalis? Ar yra taikomi kokie nors importo apribojimai ir ar galima prekiauti jomis Lietuvoje? (2012-01-16)

    Mažmeninei prekybai skirtas rinkinys, kurį sudaro cigaretės pavidalo įtaisas su elektroniniais komponentais, kasetės su vienkartiniu inhaliatoriumi bei vienkartine ampule, kuri pripildyta nikotino, uostomojo mišinio cigaretėms ir įprastų maisto priedų, baterijos ir baterijų įkroviklio (elektroninės cigaretės) 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1143/2008 yra priskirtas Kombinuotosios nomenklatūros 8543 70 90 subpozicijai.

    Importuojamos elektroninės cigaretės turi atitikti ES reikalavimus, todėl importuotojas privalo pateikti gamintojo (ar kitos įgaliotos institucijos) išduotas atitikties deklaracijas  dėl elektroninio įtaiso ir dėl kasečių užpildų,  ir prekės turi būti tinkamai paženklintos CE ženklu. Atitikties deklaracijos  turi būti pateiktos muitinės įstaigai pateikiant prekes išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti. Šių gaminių rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, todėl dėl išsamesnės informacijos  siūlytume kreiptis į šią inspekciją elektroniniu paštu  rastine@vnmpi.lt.

    Teisės aktai, susiję su elektroninių cigarečių importu į ES:

     

     

  • KLKodėl naikinamos kontrabandinės cigaretės? (2011-01-21)

    ES šalyse naikinti kontrabandines cigaretes įpareigoja teisės aktai, Tokios nuostatos laikosi dauguma pasaulio valstybių. 2) Jeigu, kontrabandines cigaretės būtų pardavinėjamos, būtų iškreipiama rinka, daroma žala teisėtam verslui, kuris moka mokesčius, sukuria darbo vietas ir pan. 3) Kokybės reikalavimai - legalių cigarečių kokybę užtikrina jų gamintojai, kontrabandinių – niekas. 4) Valstybė, pardavinėdama šias cigaretes, taip pat rizikuotų pažeisti intelektinės nuosavybės teises. 5) Kontrabandinės konfiskuotos cigaretės yra su kitos šalies banderolėmis, todėl jas legaliai pardavinėjant beveik neįmanoma taptų rūkalų kontrolė. 6) Vidutiniškai net 70 proc. legalios cigaretės vertės sudaro mokesčiai. Tai – valstybės pajamų šaltinis, iš kurių statomos mokyklos ir ligoninės, darželiai.

  • KLAr galima į Lietuvą įvežti gyvūnų dalis (pavyzdžiui, dramblio iltis, liūto kailį) ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja? (2014-06-03)

    Gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų gabenimo klausimus reglamentuoja Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 

     http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=197852&p_query=&p_tr2=   

    Šiose Taisyklėse nurodyti teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, būtinų leidimų išdavimo tvarka ir šią sritį administruojančios institucijos. Išsamesnė informacija dėl leidimų ir kitais konkrečiais atvejais būtinų dokumentų teikiama Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kpntrolės skyriuje tel. (8 5) 266 3259). Taip pat informacija apie prekybos laukiniais gyvūnais pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) reikalavimus paskelbta šios interneto svetainės srityse „Keleiviui“ ir „Verslui“.

  • KLAr tikrai sunaikinamos konfiskuotos kontrabandinės cigaretės? (2014-06-03)

    Nelegalios konfiskuotos prekės naikinamos muitinei prižiūrint. Akcizinių prekių, tarp jų - ir tabako gaminių naikinimas reglamentuotas Vyriausybės nutarimu ir šį procesą prižiūri tarpžinybinė komisija, sudaryta iš kelių institucijų: Muitinės, Mokesčių inspekcijos, Ne maisto prekių inspekcijos ir įmonės, kuri naikina konfiskatą, atstovų. Taip pat apie naikinimo vietą ir laiką yra pranešama Aplinkos apsaugos agentūrai. Faktų, kad naikinamos cigaretės būtų nesunaikintos, – nenustatyta.

  • KLKokie reikalavimai taikomi norint iš užsienio parvežti į Lietuvą mirusiojo palaikus? (2014-06-03)

    Išsamią informaciją, susijusią su mirusiojo palaikų parvežimu, galima rasti Užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapyje adresu 

    http://www.urm.lt/index.php?1960926406

  • KLAr importuojami iš trečiųjų šalių produktai, skirti rūkyti, bet kuriuose nėra tabako, apmokestinami akcizų tarifu? (2012-04-24)

    Pagal 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, 7 (2) straipsnio nuostatas, produktai, kurie visiškai arba iš dalies pagaminti ne iš tabako, bet iš kitų medžiagų, tačiau atitinka šioje direktyvoje nurodytus kriterijus, taikomus cigaretėms ir rūkomajam tabakui, atitinkamai laikomi cigaretėmis ir rūkomuoju tabaku. Tarybos direktyvos 95/59/EB nuostatos yra perkeltos ir į Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą (3 str. 36 d.), t. y. tabako neturintys produktai, atitinkantys Akcizų įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje cigaretėms nurodytus požymius, apmokestinami cigaretėms taikomu akcizų tarifu, o tabako neturintys produktai, atitinkantys Akcizų įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje rūkomajam tabakui nurodytus požymius, apmokestinami rūkomajam tabakui taikomu akcizų tarifu.

  • KLAr reikia deklaruoti muitinei laikinai įvežant į Lietuvą žiniasklaidos profesinę įrangą iš trečiųjų šalių? (2011-02-02)

    Laikinai įvežant daiktus (taip pat ir žiniasklaidos atstovų profesinę įrangą) iš trečiųjų šalių, juos būtina deklaruoti muitinės įstaigai. Tai gali būti daroma žodžiu, veiksmu arba raštu, pateikiant muitinei nustatytos formos deklaraciją (išsamiau – Komisijos Reglamento 2454/93 

    http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41639&p_query=&p_tr2=2

     priede, Muitines departamento 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.1B – 1207 patvirtintose Leidimų taikyti laikinojo įvežimo procedūrą išdavimo taisyklėse 

    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=248162&p_query=&p_tr2

     Deklaruoti laikinai įvežamas prekes žodžiu galima minėto Komisijos Reglamento 229 str., o veiksmu – 230, 233 str. numatytais atvejais. Kitais atvejais muitinei turi būti pateikta rašytinė deklaracija. Pasirinkus laikinojo įvežimo muitinės procedūrą reikalingas teritorinės muitinės išduotas leidimas. Įforminant laikinojo įvežimo muitinės procedūrą bus sprendžiama dėl muitų ir kitų mokesčių lengvatų taikymo pagal Komisijos Reglamento Nr.2454/93, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą bei kitų teisės aktų nuostatas. Kitas būdas laikinai įvežti daiktus (profesinę įrangą) – naudojant ATA knygelę. Tai yra deklaracija, liudijanti, kad įvežamiems daiktams taikoma tarptautinė garantija. Ji pateikiama įforminti keletą muitinės procedūrų ar sankcionuotų veiksmų: muitinį tranzitą, laikinąjį įvežimą, reeksportą, reimportą. ATA knygeles Lietuvoje išduoda Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (www.cci.lt), o kitose šalyse - analogiškos institucijos.

  • KLAr muitinės pareigūnai turi teisę prekes tikrinti skubos tvarka, kokios tai prekės? (2011-04-29)

    Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad "Humanitarinės pagalbos siuntos, Lietuvos Respublikoje esančioms diplomatinėms atstovybėms arba konsulinėms atstovybėms skirtos arba jų išsiunčiamos prekės, gyvi gyvūnai, greitai gendančios prekės, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, taip pat kitos skubios siuntos, kurių muitinis tikrinimas ir įforminimas vadovaujantis muitų teisės aktais turi būti atliekamas skubos tvarka, gali būti pateikiamos muitinei pirmumo tvarka". Greitai gendančių prekių sąrašas patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1B-517.

  • KLKokia grynųjų pinigų deklaravimo tvarka taikoma nepilnamečiams? (2011-08-08)

    Nepilnamečiai asmenys, atvykdami į ES iš trečiųjų šalių arba išvykdami iš jos į trečiąsias šalis, gabenamus grynuosius pinigus turi deklaruoti per jiems paskirtus teisėtus atstovus (tėvus, globėjus ar kitus lydinčius asmenis).

    Plačiau apie grynųjų pinigų gabenimo kontrolę skaitykite šios svetainės skyriaus „Keleiviams“ rubrikoje „Grynųjų pinigų deklaravimas“ .

  • KLKokios baudos taikomos asmenims, gabenantiems akcizines prekes kontrabandos būdu? Kokiais atvejais yra konfiskuojamas automobilis, kuriuo gabentos kontrabandinės prekės? (2011-01-21)

    Jei nelegaliai gabenamų akcizais apmokestinamų prekių vertė yra iki 250 MGL (32 500 Lt), gresia administracinė atsakomybė. Jei minėta vertė didesnė - Muitinės kriminalinėje tarnyboje pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 199-2 straipsnį „Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“. Šiuo atveju gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Kokio dydžio baudą arba kokios trukmės laisvės atėmimą taikyti sprendžia teismas. Automobilis konfiskuojamas teismo sprendimu esant ir administracinei, ir baudžiamajai atsakomybei, atsižvelgiant į lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio nuostatomis, gali 6 mėnesiams laikinai apriboti nuosavybės teisę į transporto priemonę, kuri buvo kontrabandos padarymo priemonė. Minėtas apribojimas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas dar 3 mėnesių laikotarpiui. Kontrabandos atveju tokių pratęsimų skaičius neribojamas.

  • KLTapau tarptautinio fotografijos konkurso Japonijoje nugalėtoju. Konkurso organizatoriai paštu atsiuntė laimėtą prizą – fotoaparatą, kurio vertė 1500 Lt. Prašome paaiškinti, ar laimėtiems prizams taikomos importo mokesčių lengvatos, ar šis prizas bus apmokestintas importo mokesčiais? (2014-07-03)

    2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, (OL, 2009 L 324, p. 23) 81 straipsnyje nurodyta, kad jei suinteresuotas asmuo kompetentingoms institucijoms pateikia pakankamus įrodymus ir jei su atitinkamais daiktais susijusi veikla nėra komercinio pobūdžio, toliau išvardytus daiktus leidžiama įvežti be importo muitų:

    a)      trečiųjų šalių Vyriausybių suteiktus apdovanojimus asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Bendrijos muitų teritorijoje;

    b)      taures, medalius ir panašius simbolinio pobūdžio daiktus, kuriais trečiojoje šalyje yra apdovanoti asmenys, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Bendrijos muitų teritorijoje, už jų veiklą mene, moksle, sporte, visuomeninėje tarnyboje ar pripažįstant jų nuopelnus tam tikrame įvykyje, jei tokius daiktus į Bendrijos muitų teritoriją įveža patys suinteresuoti asmenys;

    c)      taures, medalius ir panašius simbolinio pobūdžio daiktus, kuriuos valdžios institucijos ar įsikūrę trečiojoje šalyje asmenys yra perdavę nemokamai, kad šie daiktai būtų Bendrijos muitų teritorijoje įteikti tokiais pat tikslais, kokie nurodyti b punkte;

    d)     simbolinio pobūdžio nedidelės vertės dovanos, prizai ir suvenyrai, skirti nemokamai dalyti per verslo konferencijas arba panašius tarptautinius renginius asmenims, kurių įprasta gyvenamoji vieta yra trečiosiose šalyse; šių daiktų pobūdis, vienetinė vertė ar kiti požymiai neturi duoti pagrindo manyti, kad jie įvežami komerciniais tikslais.

    PVM įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad importo PVM neapmokestinami valstybiniai ir žinybiniai apdovanojimai, kiti garbės ir pasižymėjimo ženklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 438 patvirtintų Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių 3 punkte nustatyta, kad šiuo atveju importo PVM lengvata taikoma ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šių prekių, jeigu jos būtų importuojamos į Bendrijos muitų teritoriją, atleidimas nuo importo muitų pagal 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, nuostatas.

    Jūsų laimėtas prizas neatitinka nurodytų atleidimo nuo importo muito ir PVM sąlygų, todėl jam bus taikoma įprastinė prekių, gabenamų pašto siuntose, apmokestinimo importo muitu ir PVM tvarka. Daugiau informacijos rasite svetainės rubrikoje „Pašto siuntos“.

  • KLKodėl mano pašto siunta, atsiųsta iš Švedijos, buvo apmokestinta importo mokesčiais? Juk Švedija yra ES valstybė narė, o tarp ES narių yra laisvas prekių judėjimas. (2014-04-17)

    Iš ES valstybės narės gali būti atsiųsta pašto siunta, pažymėta nustatyto tipo etikete (Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 462a str. 1 d., 42 priedas).

    Ant pašto siuntų pakuočių ir lydimųjų dokumentų tokia etiketė tvirtinama, kai ne Bendrijos prekes Bendrijos muitų teritorijoje iš vienos vietos į kitą gabenamos paštu taikant Bendrijos tranzito procedūrą, t. y. pašto siunta atsiųstos prekės neturėjo Bendrijos prekių statuso, todėl turėjo būti deklaruotos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti ir apmokestintos nustatytais mokesčiais (internetinė parduotuvė, kurioje buvo pirktos prekės, įsivežė šias prekes iš trečiųjų šalių ir, neįforminusi muitinėje (pvz., Švedijos) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, persiuntė šias prekes į Lietuvą). Ne Bendrijos prekėms suteikiamas Bendrijos prekių statusas, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą (Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92* 79 str.). Tai reiškia, kad prekėms pritaikytos prekybos politikos priemonės, atlikti kiti nustatytieji prekių importo formalumai ir prekės apmokestintos visais teisiškai privalomais sumokėti muitais.

  • KLJAV internetinėje parduotuvėje nusipirkau prekių. Siuntą į Lietuvą atgabeno kurjerių tarnyba DHL. Ar šiai siuntai muitinės formalumai turi būti atliekami taip pat kaip ir pašto siuntai? (2014-04-17)

    Vadovaujantis Pasaulinės pašto konvencijos (2008 m., Ženeva) 2 straipsniu, šalis, Pasaulinės pašto sąjungos narė, privalo paskirti operatorių, kuris užtikrintų pašto paslaugų teikimą šios šalies teritorijoje. Toks paskirtasis operatorius Lietuvos Respublikoje yra AB Lietuvos paštas, t. y. importuoti, eksportuoti bei gabenti tranzitu pašto siuntas naudojant Pasaulinės pašto sąjungos nustatytos formos dokumentus (CN22, CN23 ir pan.) Lietuvos Respublikoje gali tik AB Lietuvos paštas. Prekės, gabenamos pašto siuntose, deklaruojamos muitinei ir jų muitinis įforminimas atliekamas vadovaujantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 237–238 straipsniais ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.1B-124 patvirtintomis Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklėmis (daugiau informacijos rasite čia).

    Įmonių, gabenančių skubias siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį tinklą, siuntose gabenamoms prekėms taikomi įprastiniai muitinės formalumai, nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93*.

    Ir AB Lietuvos paštas su Pasaulinės pašto sąjungos nustatytos formos dokumentais atsiunčiamas arba išsiunčiamas pašto siuntas, ir įmonės, gabenančios skubias siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį tinklą su Tarptautinės skubių siuntų vežėjų asociacijos nustatytais dokumentais, turi teisę šias siuntas gavėjų arba siuntėjų vardu deklaruoti muitinei be atitinkamo šių asmenų įgaliojimo (LRV 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr.1332* 3 punktas).

    Prekėms, atsiunčiamoms pašto siuntose ir atgabentoms skubių siuntų (kurjerių) vežėjų siuntose, taikomos tos pačios atleidimo nuo importo mokesčių (muito, PVM) nuostatos (daugiau informacijos rasite čia).

  • KLKodėl prie apskaičiuotų už atsiųstą pašto siuntą importo mokesčių pridėtas dar 30 Lt mokestis? Koks tai mokestis? (2014-04-17)

    Nurodytas 30 Lt mokestis – tai AB „Lietuvos paštas“ nustatytas mokestis už teikiamas pašto paslaugas. Siuntų gabenimo paslaugų teikimo sąlygos (mokėjimai už siuntų gabenimą, muitinės formalumų atlikimą ir pan.) nėra priskirtos Lietuvos muitinės kompetencijai. Šiuo klausimu siūlome kreiptis į pašto siuntų gabenimo paslaugos teikėją – AB „Lietuvos paštas“.

  • KLAr galiu aš pats deklaruoti atsiųstą pašto siuntą muitinei? (2014-04-17)

    Gavėjas gali deklaruoti muitinei pašto siuntose atsiunčiamas prekes pats arba naudodamasis muitinės tarpininkų paslaugomis, t. y. deklaruojant nurodytas prekes muitinei, nesinaudoti AB Lietuvos pašto paslaugomis (Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 238 str., MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1B-124* 8–9 punktai). Šios prekės deklaruojamos Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste (Rodūnės kelias 9, Vilnius) taikant įprastinę procedūrą ir pateikiant muitinės deklaraciją raštu arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Šiuo atveju gavėjas galės iškarto, atlikus muitinės formalumus, atsiimti pašto siuntą. Apie tai, kad pageidaujama atsiunčiamas pašto siuntoje prekes deklaruoti pačiam, jis turi iš anksto informuoti (raštu, el. laišku arba telefonu) AB Lietuvos paštą. Neinformavus laikoma, kad gavėjas įgaliojo šias prekes deklaruoti muitinei pašto įmonę.

    Pateikiant importo deklaraciją raštu pildomi nustatyti Bendrojo administracinio dokumento egzemplioriai. Šio dokumento pildymą reglamentuoja Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtinta Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcija.

  • KLAr keleivio bilietas gali būti laikomas viena vežimo sutartimi? (2013-05-22)

    Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 793 str. 2 (b) dalies taikymas praktikoje sukelia problemų, be to, šiame teisės akte nepateiktas sąvokos „viena vežimo sutartis“ apibrėžimas, parengė darbo dokumentą TAXUD/A3/0034/2010, kurio 10.2 punkte detaliau paaiškintas anksčiau nurodyto straipsnio taikymas, kai eksportuojamos prekės išgabenamos oro transportu.

    Keleivio bilietas, kuriame tik įvardytas asmuo ir nurodytas šio asmens, bet ne prekių, vykimo maršrutas bei duomenys apie transporto priemonę (orlaivio reiso numeris ir data), negali būti laikomas krovinio transportavimo dokumentu, tuo labiau vežimo sutartimi.

  • KLKaip muitinė traktuoja krovininių automobilių gabenimą tranzitu per Lietuvą iš Rusijos į Kaliningrado sritį? Ar yra koks skirtumas, jei jie gabenami ar vyksta sava eiga, jiems yra suteikti tranzitiniai numeriai arba gabenami be jų? (2012-02-24)

    Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 48 straipsniu, muitinei pateiktoms ne Bendrijos prekėms turi būti į forminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama taikyti tokioms ne Bendrijos prekėms. Visos ne Bendrijos prekės (įskaitant krovininius automobilius nustatyta tvarka registruotus arba neregistruotus) turi būti deklaruojamos pasirinktam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė gabenama ar vyksta sava eiga. Ne Bendrijos prekės, automobiliai, kurie iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vyksta sava eiga arba gabenamos per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją į trečiąją šalį, nustatyta tvarka gali būti deklaruojamos Bendrijos tranzito procedūrai arba laikinojo įvežimo muitinės procedūrai (o išvežant iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos – reeksporto muitinės sankcionuotam veiksmui) įforminti.

  • KLAr verslininkas privalo pervesti 1 litą delspinigių muitinei, jei pervedimas kainuoja daugiau? (2012-01-25)

    Mokesčių mokėtojas privalo laiku sumokėti mokesčius, o muitinė, jei mokesčiai nesumokami laiku, privalo apskaičiuoti delspinigius ir apie juos informuoti mokesčių mokėtoją, nesvarbu, ar tai būtų 1 litas, ar 100 tūkstančių litų.

    Tačiau muitinė išieškojimo veiksmų imasi tik tada, kai mokestinė nepriemoka viršija išieškojimo sąnaudų sumą (2011 metais ši riba buvo 34 Lt).

  • KLAr reikia deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus atvykstant į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių ar išvykstant iš Lietuvos į kitas ES valstybes nares (pvz., iš Lietuvos į Ispaniją)? (2011-08-08)

    Nuo 2011 m. liepos 1 d. asmuo, atvykstantis į Lietuvą iš kitos ES valstybės narės arba išvykstantis iš Lietuvos į kitą ES valstybę narę ir gabenantis didesnę negu 10 tūkst. eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta) grynųjų pinigų sumą, ją privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos muitinėje to pareikalavus tikrinimą atliekančiam muitinės pareigūnui.

    Plačiau apie grynųjų pinigų deklaravimo tvarką galima rasti šios interneto svetainės skyriaus „Keleiviams“ rubrikoje „Grynųjų pinigų deklaravimas“. 

     

Muitinės mobiliosios grupės

  • KLKokie teisės aktai reglamentuoja MMG veiklą? (2011-06-06)

    1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p.1); 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1); Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2517); Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2883); Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263); LR Vyriausybės 1998-12-21 nutarimas Nr. 1471 "Dėl specialiųjų šviesos ir garso signalų įrengimo ir naudojimo kelių transporto priemonėse" (Žin., 1998, Nr. 113-3153: 2003, Nr. 35-1487); Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatai, patvirtinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. balandžio mėn. 12 d. įsakymu Nr. 1B-202 „Dėl muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių automobilių žymėjimo instrukcija, patvirtinta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1B-1052 (Žin., 2004, Nr. 172-6371).

  • KLKokios yra stabdomo vairuotojo teisės ir pareigos? (2011-01-26)

    Vairuotojas turi teisę paprašyti muitinės pareigūno prisistatyti, parodyti savo (tarnybinį ženklą) ir kitus dokumentus, liudijančius, kad muitinės pareigūnas turi atitinkamus įgaliojimus, taip pat gali reikalauti paaiškinti, kodėl jis sustabdytas ir tikrinamas. Jei MMG pareigūnai atliko krovinio tikrinimą, kurio metu buvo nuimtos muitinės ar kitokios plombos, vairuotojas turi teisę reikalauti šio tikrinimo akto kopijos. Vairuotojui pageidaujant, kad muitinės pareigūnai pasirašytų prekių gabenimo arba valstybės institucijų atliekamų patikrinimų žurnale, mobiliosios grupės patrulio vyresnysis privalo įrašyti tikrinimo datą, laiką, vietą bei pagrindą ir pasirašyti.

  • KLAr MMG pareigūnai bendradarbiauja su kitomis tarnybomis? Jei taip, su kokiomis? (2011-01-26)

    MMG, vykdydamos savo funkcijas, bendradarbiauja su Policijos departamentu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybine augalų apsaugos tarnyba, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybine darbo inspekcija. MMG pareigūnai turi teisę stabdyti automobilius vieni, be kitų institucijų pareigūnų, tačiau yra vykdomos ir bendros akcijos ar operacijos su kitomis tarnybomis. Jei muitinės pareigūnai dirba vieni ir nustato nusikalstamos veikos, kurią tirti pagal kompetenciją priklauso kitai institucijai, požymių, apie tai nedelsiant informuojama kompetentinga institucija ir imamasi visų priemonių, kad būtų apsaugota įvykio vieta bei daiktiniai įrodymai iki tos institucijos atstovo atvykimo.

  • KLAr MMG pareigūnai turi teisę stabdyti tik valstybės sieną kirtusias transporto priemones, ar ir važiuojančias šalies viduje? (2011-01-26)

    Ir lengvieji, ir krovininiai automobiliai gali būti stabdomi ir tikrinami visoje Lietuvos teritorijoje, nesvarbu, ar jie kirto valstybės sieną, ar ne. Prieš stabdydamas transporto priemonę MMG pareigūnas turi įvertinti, ar ji atitinka rizikos, kad gali būti pažeisti muitų teisės aktai, požymius, taip pat, ar stabdymo metu nekils grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, o sustojusi transporto priemonė netrukdys kitiems eismo dalyviams.

  • KLKaip turi atrodyti automobilius stabdantys MMG pareigūnai? (2011-01-26)

    Tarnybos metu, taip pat stabdydami transporto priemones MG pareigūnai privalo dėvėti uniformą, o stabdant tamsiuoju paros metu – uniformą su šviesą atspindinčiais elementais: specialiomis liemenėmis, rankogaliais ir kita.

  • KLKuo išsiskiria MMG naudojami muitinės tarnybiniai automobiliai? (2011-01-26)

    MG automobiliai yra tamsiai mėlynos bei kontrastinės geltonos spalvos. Ant galinės dalies ir priekinių durelių yra užrašas „MUITINĖ“, šalia jo – Lietuvos muitinės ženklas, ant abiejų automobilio šonų užrašytas Lietuvos muitinės nemokamo pasitikėjimo telefono numeris 8 800 555 44, taip pat MG patrulio identifikacinis numeris, ant stogo – plafonas su mėlynos ir raudonos arba tik mėlynos spalvos švyturėliais.

  • KLKokios MMG funkcijos? (2011-01-26)

    MG pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius ar gautą informaciją atlieka transporto priemonių, asmenų, dokumentų ir prekių tikrinimą visoje Lietuvos muitų teritorijoje,  tikrina prekes, kurios deklaruojamos pagal elektroninių duomenų pateikimo sutartis arba kurioms yra taikomos supaprastintos muitinės procedūros ir kurios pateikiamos muitiniam tikrinimui ne muitinės poste, renka informaciją apie pasirinktas tikrinti transporto priemones, jomis gabenamas prekes, siekiant atlikti rizikos analizę ir vykdyti pažeidimų prevenciją,  teikia pagalbą ir keičiasi informacija su kitomis kontrolę atliekančioms institucijomis.

  • KLAr yra nustatyta, kaip MMG pareigūnai turi stabdyti automobilius? (2011-01-26)

    Kelių eismo taisyklėse ir Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatuose nurodoma, kad: automobilis turi būti stabdomas lazdelės ar skritulio su raudonu atšvaitu mostu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti; • važiuojant MG automobiliu įjungus jo švyturėlį ir specialius garso signalus ir per garsiakalbį liepiant sustoti; • įjungus specialiomis spalvomis dažyto ir muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu "STOP".

  • KLKokiam tikslui įsteigtos MMG? (2011-01-26)

    Pagrindinė MG užduotis – užtikrinti, kad į Lietuvą nepatektų nelegaliai gabenamos ir draudžiamos prekės. MG įsteigtos siekiant atlikti muitinės kontroliuojamų ar kontroliuotinų prekių tikrinimus bet kurioje šalies vietoje, bet kuriuo metu ir taip vykdyti pažeidimų prevenciją.

  • KLKas yra Muitinės mobiliosios grupės (MMG)? (2011-01-26)

    MG yra mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų padaliniai, veikiantys teritorinių muitinių veiklos zonose arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose zonose ir vykdantys muitinės priežiūrą, atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas jiems pavestas funkcijas.

  • KLKokius dokumentus, susijusius su vežamomis prekėmis, MMG pareigūnams turi pateikti sustabdytos transporto priemonės vairuotojas? (2011-01-26)

    MMG pareigūnui būtina pateikti tinkamai užpildytus krovinio įsigijimą bei gabenimą patvirtinančius dokumentus (CMR važtaraštis, važtaraštis, sąskaita – faktūra, vežimo sutartis, vežimo užsakymas, pirkimo – pardavimo sutartis, būtini leidimai ar licencijos ir kita). Jei krovinys yra muitinės prižiūrimas ir jam taikoma muitinės procedūra, tada būtina pateikti muitinio įforminimo dokumentus. Fiziniai asmenys, gabenantys prekes, kurių vertė didesnė nei 5 MGL, turi pateikti prekių įsigijimą bei gabenimą patvirtinančius dokumentus, o jų nepateikę gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 16311 straipsnis). Asmenys, gabenantys akcizines prekes, už tokių prekių gabenimo tvarkos pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiami pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 straipsnį. Administracinėn atsakomybėn netraukiami fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes bei prekes, iš kurių kiekio akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeniniam naudojimui.

  • KLKur gali kreiptis MMG pareigūnų elgesiu nepatenkintas vairuotojas? (2011-01-26)

    MMG pareigūnų veiksmais ar sprendimu nepatenkintas asmuo per 1 mėnesį turi teisę skųsti šiuo veiksmus muitinės įstaigai, kurioje skundžiamas pareigūnas dirba.

  • KLKaip įforminamas muitinės pareigūnų nustatytas pažeidimas? (2011-01-26)

    Nustačius gabenamų prekių ir tikrinimui pateiktų jų dokumentų neatitikimus ar pažeidimus:  pildomas Prekių patikrinimo aktas; • jei yra pagrindo, surašomas Administracinio teisės pažeidimo ar prekių sulaikymo protokolas; • situacija gali būti fiksuojama MMG automobilyje įrengta vaizdo ir garso įrašymo įranga; • nustačius nusikalstamos veikos, kurią pagal kompetenciją tirti priklauso Muitinės kriminalinei tarnybai ar kitai teisėsaugos institucijai, požymius, apie tai informuojami atitinkamos institucijos atsakingi pareigūnai, o MMG pareigūnas imasi priemonių, kad apsaugotų įvykio vietą bei daiktinius įrodymus iki kompetentingos institucijos atstovų atvykimo.

  • KLKuo remiantis priimamas sprendimas stabdyti automobilį ir kaip vyksta automobilio, prekių, dokumentų tikrinimas? (2011-01-26)

    Sprendimas stabdyti transporto priemonę priimamas, jeigu pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės. MMG pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės, vairuotojo, prekių dokumentus ir prekes, sverti jas, o esant būtinybei – imti prekių mėginius (pavyzdžius) bei tikrinti prekes detaliai. Jei stabdymo vietoje nėra pasirinktam tikrinimui būtinų sąlygų, taip pat jei nustatoma, jog krovinys yra ar pagal rizikos požymius gali būti muitinės prižiūrimas arba prekės gabenamos pažeidžiant teisės aktus, MMG patrulio vyresnysis nurodo vežėjui pateikti krovinį tikrinimui kitoje vietoje bei organizuoja to krovinio patikrinimą.

  • KLKokia bausmė laukia vairuotojo, kuris nepakluso MMG pareigūnams ir nesustojo? (2011-01-26)

    Pagal Kelių eismo taisykles vairuotojas privalo sustoti, jei jį nustatyta tvarka stabdo muitinės pareigūnas. Nesustojęs vairuotojas dėl muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo gali būti nubaustas 3000–4000 Lt bauda.

Apie Intrastatą

  • KLPagal sutarties sąlygas Ispanijos įmonė tiekia Lietuvos įmonei žaliavas, skirtas perdirbti. Prekės į Lietuvą atvyksta iš Ukrainos. Importo procedūrą Lietuvoje įformina Ispanijos įmonė. Po perdirbimo prekės išvežamos į Ispaniją. Kokias Intrastato ataskaitas reikės pateikti Lietuvos įmonei? (2011-01-28)

    Lietuvos įmonei reikės pateikti išvežimo Intrastato ataskaitą apie po perdirbimo išvežtus gaminius. 

  • KLĮmonei buvo grąžinta dalis nekokybiškų prekių, kurias ji pardavė ES valstybės įmonei. Prekės grąžinamos tą patį mėnesį. Kokias Intrastato ataskaitas reikia pateikti? (2012-04-27)

    Kai prekės išvežamos ir grąžinamos tą patį mėnesį, pildant išvežimo ataskaitą galima įvertinti grąžintų prekių vertę ir kiekį. Tokiu atveju įvežimo Intrastato ataskaitos apie grąžintas prekes teikti nereikia.

  • KLKam pateikiamos Intrastato ataskaitos? (2014-09-12)

    Intrastato ataskaitos teikiamos Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus nutolusiose darbo vietose dirbantiems pareigūnams šiais adresais:

    Naujoji Riovonių g. 3, LT-03153 Vilnius;

    Jovarų g. 3, 47500 Kaunas;

    Perkėlos g. 1C, LT-93270 Klaipėda.

  • KLAr reikia tikslinti Intrastato ataskaitą, jeigu įmonei suteikiamos prekybinės nuolaidos? (2012-04-27)

    Jeigu įmonei suteikiamos prekybinės nuolaidos, ataskaitas tiklsinti reikia. Tais atvejias, kai kai prekybinės nuolaidos suteikiamos dėl kelių mėnesių ar metų rezultatų ir patikslinti konkretaus mėnesio Intrastato ataskaitos duomenų neįmanoma, Intrastato ataskaitų tikslinti nereikia. 

  • KLKas privalo teikti Intrastato ataskaitas? (2011-05-02)

    Intrastato ataskaitas privalo teikti asmenys, registruoti Lietuvos PVM mokėtojais, kurie įvežė arba išvežė prekių iš ES valstybių už sumą, didesnę nei Statistikos departamento apskaičiuotoji įvežimo (išvežimo) Intrastato ataskaitos teikimo riba.

  • KLŠvedijos įmonė atveža prekes į Lietuvą perdirbti. Sąskaitoje nurodytas tik prekių kiekis. Kokią prekių vertę nurodyti? (2011-01-31)

    Kai perdirbti įvežtų prekių vertė nenurodyta, Intrastato ataskaitoje reikia įrašyti tokią vertę, kokia ji galėtų būti, jeigu prekės būtų perkamos arba parduodamos.

  • KLAr reikia pateikti duomenis Intrastato ataskaitoje apie spausdintą reklaminę medžiagą, vartojimo instrukcijas, reklaminius suvenyrus? (2011-01-31)

    Duomenų apie reklaminę medžiagą, suvenyrus ir prekių pavyzdžius, kurie nėra komercinio sandorio dalykas, į Intrastato ataskaitą įtraukti nereikia.

  • KLAr reikia pildyti Intrastato ataskaitą, jeigu Lietuvos PVM mokėtojas parduoda prekes kitos ES šalies fiziniam asmeniui, kuris nėra PVM mokėtojas? (2011-01-31)

    Kai ES šalies fizinis asmuo nuperka prekes Lietuvos įmonėje, Intrastato ataskaitos teikti nereikia. Jei Lietuvos PVM mokėtojas išveža prekes kitos ES šalies fiziniam asmeniui, Intrastato ataskaitą pateikti reikia.

  • KLKiek kartų galima tikslinti Intrastato ataskaitą? (2011-01-31)

    Taisomos dviejų praėjusių metų Intrastato ataskaitos. Ataskaitų taisymams apribojimų nėra.

  • KLKokia atsakomybė už Intrastato ataskaitos nepateikimą? (2011-01-31)

    Už Intrastato ataskaitų nepateikimą nustatytais terminais ir melagingų duomenų pateikimą PVM mokėtojas atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173(2) straipsnį "Statistinių duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas".

  • KLLietuvos Respublikos įmonė iš Azijos šalių perka prekes ir laivu FOB sąlygomis atsiveža į Frankfurtą. Prekės kelyje užtrunka apie pusantro mėnesio. Į Lietuvą prekės atvežamos automobilių transportu. Kada pildoma Intrastato ataskaita: tą mėnesį, kai prekės pakrautos į laivą, ar tą kurį atvežamos į Lietuvą? Kokia nurodoma transporto rūšis ir šalis siuntėja? (2011-01-31)

    Teikiama to mėnesio, kurį atsirado prievolė apskaičiuoti prekių apmokestinamąją vertę, Intrastato ataskaita. Jos laukelyje „Transporto rūšis“ nurodoma transporto rūšies Lietuvos pasienyje kodas, šalimi siuntėja nurodoma paskutinė žinoma šalis, iš kurios atkeliavo prekės šiuo atveju. Vokietija.

  • KLLietuvos įmonė perka indelius Švedijoje ir veža juos į Latviją užpildyti. Kokią Intrastato ataskaitą reikės pateikti? (2011-01-31)

    Intrastato ataskaitos Lietuvos įmonei pateikti nereikia.

  • KLKokį transporto rūšies kodą nurodyti Intrastato ataskaitoje, jeigu prekes pristato skubių siuntų pristatymo firmos? (2011-01-31)

    Kai prekes gabena skubių siuntų pervežimo įmonės, galima nurodyti pašto kodą 50.

  • KLAr reikia pateikti Intrastato ataskaitą, jeigu už prekes moka ne ES valstybė, o prekės išvežamos į ES valstybę? (2011-01-31)

    Jeigu prekės išvežamos į ES valstybę, Intrastato ataskaitą pateikti reikia. Joje nurodomi duomenys apie prekių judėjimą ES, bet ne apie finansinius atsiskaitymus.

  • KLAr reikia į Intrastato ataskaitą įtraukti duomenis apie į Lietuvos Respubliką laikinai įvežamą profesinę įrangą? (2011-01-31)

    Jeigu įranga į Lietuvą įvežama laikinam naudojimui (iki 24 mėn.), duomenų apie šią įrangą Intrastato ataskaitose pateikti nereikia.

  • KLAr reikia pateikti Intrastato ataskaitą, jei įmonė įsiveža remontui skirtas prekes iš kitos ES valstybės? (2011-01-31)

    Remontui skirtos prekės Intrastato ataskaitose neapskaitomos.

  • KLDanijos firma iš Kinijos į Lietuvą įvežė prekes, kurioms Lietuvos muitinės tarpininko įmonė įformino importo procedūrą. Po muitinio įforminimo prekės buvo padėtos į sandėlį. Iš sandėlio prekės Danijos firmos vardu parduodamos kitose ES šalyse esančioms įmonėms. Kas turi pateikti Intrastato ataskaitą? (2011-01-31)

    Išvežimo Intrastato ataskaitas privalės teikti sandėlio, iš kurio išvežamos prekės, savininkas.

  • KLŠvedijos firma perka prekes iš Lietuvos įmonės A ir nurodo perduoti jas kitai Lietuvos įmonei B, kuri po perdirbimo gaminius išveža į Švediją. Kas ir kokias Intrastato ataskaitas turi pateikti? (2011-01-31)

    Intrastato ataskaitą privalės pateikti žaliavas perdirbusi įmonė.

  • KLVokietijos įmonė pateikia Lietuvos įmonei siuvinius, kuriems reikia ištaisyti smulkius defektus. Ar galima šia operaciją suprasti kaip remontą? (2011-01-31)

    Jeigu defektų taisymo metu siuviniui nepridedama naujų detalų (pvz., prisiuvama kišenė, ar sagos), defekto ištaisymą galima laikyti remontu. Duomenų apie suteiktas remonto paslaugas Intrastato ataskaitose nurodyti nereikia.

  • KLPrekės įvežamos iš ES šalies. Sąskaitoje-faktūroje nurodyti prekių kiekiai nesutampa su pateiktų prekių faktu. Kitą mėnesį prekių tiekėjas negautoms prekėms išrašo patikslintą sąskaitą- faktūrą. Kaip pildyti Intrastato ataskaitą? (2011-01-31)

    Jeigu Intrastato ataskaitoje pateikti prekių kiekiai ir vertės skiriasi nuo patikslintoje sąskaitoje pateiktų kiekių mažiau kaip 5 procentais, Intrastato ataskaitos tikslinti nereikia.

  • KLMokymo įstaiga perka licenciją prieigai prie duomenų bazių, kurios yra kitos ES valstybės serveryje . Ar reikia pateikti Intrastato ataskaitą? (2011-01-31)

    Intrastato ataskaitos pateikti nereikia.

  • KLAr skirtingose Lietuvos Respublikos vietose esantys įmonės filialai pildo atskiras ar vieną Intrastato ataskaitą? (2011-01-31)

    Jeigu filialai registruoti kaip atskiri PVM mokėtojai, jie pildo atskiras Intrastato ataskaitas. Jeigu visi filialai turi bendrą PVM mokėtojo kodą, pildoma viena Intrastato ataskaita.

  • KLKaip apskaičiuoti statistinę vertę Intrastato ataskaitoje, kai prekės įvežamos arba išvežamos iš Lietuvos Respublikos? (2011-01-31)

    Statistinė vertė – tai Lietuvos Respublikos pasienyje apskaičiuota prekių vertė. Į prekių statistinę vertę įtraukiamos tik šalutinės išlaidos (krovinio gabenimas ir draudimas). Išvežimo atveju į prekės statistinę vertę įskaičiuojamos transportavimo ir draudimo išlaidos Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, o įvežimo atveju – transportavimo ir draudimo išlaidos iki Lietuvos Respublikos sienos.

  • KLKokią faktūrinę vertę reikia nurodyti, kai prekės tiekiamos nemokamai? (2011-01-31)

    Tais atvejais, kai prekės tiekiamos nemokamai, nurodoma tokia prekės faktūrinė vertė, kokia ji būtų pirkimo arba pardavimo sandorio metu.

  • KLKokios dienos kursu Intrastato ataskaitoje nurodyti prekių vertę, jeigu ji sąskaitoje nurodyta ne litais? (2011-01-31)

    Intrastato ataskaitoje faktūrinė vertė litais nurodoma tos dienos, kurią buvo apskaičiuota prekės apmokestinamoji vertė, kursu.

  • KLKaip turi būti pildomas Intrastato ataskaitos laukelis „Kilmės šalis“, jeigu pateiktuose dokumentuose kilmės šalis nenurodyta? (2011-01-31)

    Jeigu prekės kilmės neįmanoma nustatyti, kilmės šalimi nurodoma ta šalis, iš kurios atgabenta prekė.

  • KLAr reikia įtraukti į Intrastato ataskaitą duomenis apie labdarai skirtas prekes? (2011-01-31)

    Jeigu labdarai skirtos prekės nėra skirtos teikti pirmąją pagalbą katastrofų ar stichinių nelaimių atvejais, jos turi būti apskaitomos Intrastato ataskaitose.

  • KLĮmonė Lietuvoje gauna prekes, kurių transportavimui naudojami mediniai padėklai, įskaičiuoti į siuntos kainą. Įmonė jų į apskaitą netraukia (naudojami kaip tara). Ar reikia juos traukti į Intrastato ataskaitą? (2011-01-31)

    Duomenų apie tarą, kuri reikalinga prekėms pervežti ir kuri į Lietuvą įvežama laikinam naudojimui, į Intrastato ataskaitą įtraukti nereikia.

  • KLĮmonė iš Švedijos firmos gauna polietileninius maišelius siuviniams pakuoti. Į šiuos maišelius pakuojami siuviniai, išvežami į tą pačią Švedijos įmonę. Už maišelius Lietuvos įmonė Švedijos įmonei nemoka. Kaip pildyti Intrastato ataskaitą (2011-01-28)

    Lietuvos įmonei reikės pateikti įvežimo Intrastato ataskaitą.

Muitai, mokesčiai, tarifai

  • KLKaip apskaičiuoti importuojamoms prekėms taikomus importo mokesčius? (2012-04-24)

    ES muitų ir nacionalinių mokesčių (PVM ir akcizų) tarifai pateikiami Lietuvos Respublikos integruoto tarifo – LITAR – duomenų bazėje. Norint apskaičiuoti importuojamoms prekėms taikomus importo mokesčius, siūloma naudotis LITAR sistemos internetinės svetainės dalyje „Mokesčių apskaičiavimo modeliavimas“ pateikiamu Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemos internetiniu moduliu. Kaip naudotis šiuo moduliu, aprašyta dalyje „Pagalba“. 

  • KLKokie reikalavimai bei muitų ir mokesčių tarifai taikomi mano numatomai importuoti prekei? (2012-04-24)

    Pirmiausia turėtumėte nustatyti, kokioje TARIC subpozicijoje klasifikuojama Jus dominanti prekė (žr. atsakymą į klausimą „Kaip nustatyti prekės kodą?“). Prekėms taikomi ES muitų ir nacionalinių mokesčių (PVM ir akcizų) tarifai bei kai kurie importo ir eksporto draudimai ir apribojimai pateikiami Lietuvos Respublikos integruoto tarifo – LITAR – duomenų bazėje. Siūloma naudotis LITAR sistemos internetinės svetainės dalyje „Naršyti tarifą“ pateikiamomis paieškos galimybėmis. 

  • KLAr galima taikyti fiksuoto dydžio 2,5 proc. vertybinio (ad valorem) importo muito normą prekėms, importuojamoms į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, kai jas importuoja ūkio subjektai komerciniams tikslams? (2011-01-26)

    Šiuo metu fiksuoto dydžio 2,5 proc. vertybinio (ad valorem) importo muito normos taikymą reglamentuoja 2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 275/2008, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo I priedą, nuostatos, paskelbtos Oficialiajame leidinyje 2008 m. kovo 27 d. Nr. L 281. Vadovaujantis minėto reglamento nuostatomis, fiksuoto dydžio 2,5 proc. vertybinio (ad valorem) importo muito norma taikoma tik prekėms, atsiunčiamoms siuntose, kurias vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui arba gabenamoms keleivių asmeniniame bagaže, jei jos importuojamos ne komerciniais tikslais, ir jeigu vienoje siuntoje atsiunčiamų arba vieno keleivio gabenamų importo muitais apmokestinamų prekių vertė neviršija 700 eurų. Ūkio subjektų komerciniams tikslams importuojamoms prekėms pirmiau minėta standartinė importo muito norma netaikoma. Toks muito apskaičiavimas taikant fiksuoto dydžio normą netaikomas prekėms, kurioms muitų tarife nustatyta muito norma „neapmuitinama“, ir 24 skirsnio prekėms, atsiunčiamoms siuntomis arba gabenamoms keleivių asmeniniame bagaže, jei jų kiekiai viršija nustatytuosius.

  • KLKaip nustatyti prekės kodą? (2012-04-24)

    Prekės kodo nustatymas (tarifinis klasifikavimas) yra sudėtingas ir specialių žinių reikalaujantis procesas. Visų pirma rekomenduotina susipažinti su leidiniu „Kaip klasifikuoti prekes“. Asmenys, norėdami gauti konsultaciją dėl tarifinio prekių klasifikavimo, gali kreiptis telefonu į savo veiklos zonoje esančios teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių arba Muitinės departamento Tarifų skyrių. Prašymas taip pat gali būti teikiamas oficialiu raštu teritorinei muitinei arba Muitinės departamentui, nurodant tikslų prekės aprašymą, pagal kurį ją įmanoma vienareikšmiškai identifikuoti ir teisingai suklasifikuoti. Taip pat galėtų būti pateikti prekių pavyzdžiai, nuotraukos ar kita medžiaga, kuri būtų naudinga muitinei nagrinėjant šį prašymą. Pageidautina, kad prašyme būtų nurodyta prekės tarifinė subpozicija, kurioje, asmens nuomone, galėtų būti klasifikuojama prekė.

  • KLKas yra privalomoji tarifinė informacija? (2012-04-24)

    Privalomoji tarifinė informacija (toliau – PTI) – tai viena iš muitinės sprendimų dėl tarifinio prekių klasifikavimo formų. PTI išduodama asmenims, numatantiems deklaruoti prekes muitinėje ir norintiems turėti oficialiai patvirtintą tarifinio prekių klasifikavimo dokumentą, kuris galioja bet kurioje ES valstybėje narėje. Daugiau informacijos apie PTI galima rasti muitinės svetainės porubrikėje „Prekių klasifikavimas“.

     

  • KLAr yra nustatyta prašymo grąžinti importo muitą, akcizą, importo PVM arba su mokesčiais susijusių sumų permoką forma ir kokios informacijos reikalaujama ją užpildant? (2011-04-29)

    Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1B-741 nustatyta, kad importo akcizų, importo PVM ir (arba) su mokesčiais susijusių sumų permokos grąžinamos mokesčių mokėtojui pateikus laisvos formos prašymą. Prašyme dėl minėtų permokų grąžinimo mokesčių mokėtojas (arba jo įgaliotas atstovas) turi pateikti visą informaciją, reikalingą sprendimui priimti: mokesčio mokėtojo pavadinimą arba vardą ir pavardę; mokesčio mokėtojo kodą; mokesčio mokėtojo adresą; muitinės dokumento, pagal kurį prašoma grąžinti permokas, numerį ir datą; permokų atsiradimo priežastį ir tai pagrindžiančius dokumentus; prašomą grąžinti permokų sumą pagal mokesčių rūšis ir bendrą sumą; mokesčių mokėtojo kredito įstaigos sąskaitą, į kurią prašoma grąžinti permokas.

  • KLKada taikoma tarifinė lengvata? (2014-05-19)

    Tarifinė lengvata yra taikoma, kai muitinei pateikiamas tinkamai išduotas atitinkamas lengvatinę prekių kilmę įrodantis dokumentas bei muitinės deklaracijoje nurodomas atitinkamas preferencijos kodas. Informaciją lietuvių kalba apie ES vardu sudarytus lengvatinius susitarimus bei juose nustatytus lengvatinę prekių kilmę įrodančius dokumentus galima rasti čia.

  • KLAr importuojami iš trečiųjų šalių produktai, skirti rūkyti, bet kuriuose nėra tabako, apmokestinami akcizų tarifu? (2012-04-24)

    Pagal 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, 7 (2) straipsnio nuostatas, produktai, kurie visiškai arba iš dalies pagaminti ne iš tabako, bet iš kitų medžiagų, tačiau atitinka šioje direktyvoje nurodytus kriterijus, taikomus cigaretėms ir rūkomajam tabakui, atitinkamai laikomi cigaretėmis ir rūkomuoju tabaku. Tarybos direktyvos 95/59/EB nuostatos yra perkeltos ir į Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą (3 str. 36 d.), t. y. tabako neturintys produktai, atitinkantys Akcizų įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje cigaretėms nurodytus požymius, apmokestinami cigaretėms taikomu akcizų tarifu, o tabako neturintys produktai, atitinkantys Akcizų įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje rūkomajam tabakui nurodytus požymius, apmokestinami rūkomajam tabakui taikomu akcizų tarifu.

  • KLKas yra tarifinė kvota? (2012-04-24)

    Tarifinė kvota – tai Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas tam tikras prekių kiekis, išreikštas natūriniais matavimo vienetais arba verte, kuris gali būti importuotas per nustatytą laikotarpį mokant mažesnį negu bendrasis arba preferencinis muitas. Daugiau informacijos apie tarifines kvotas galima rasti svetainės porubrikėje „Tarifinės kvotos“

  • KLKas gali pasinaudoti tarifine kvota ir kokiu būdu reikėtų pateikti prašymą tarifinei kvotai gauti? (2012-04-24)

    Tarifine kvota gali pasinaudoti bet kuris ES importuotojas, importuojantis prekes per tarifinės kvotos galiojimo laikotarpį, jeigu tarifinė kvota neišnaudota. Norint pasinaudoti tarifine kvota, importo muitinės įstaigai turi būti pateikta importo deklaracija, kurios 36 langelyje preferencijos kodas turi būti nurodytas atsižvelgiant į tai, kad prekės deklaruojamos norint pasinaudoti tarifine kvota, 39 langelyje turi būti nurodytas tarifinės kvotos, kuria norima pasinaudoti, numeris. Tuo atveju, kai tarifinė kvota yra kritinė, privaloma pateikti garantiją, kurios pakaktų mokestinės prievolės, galinčios atsirasti importuojant tapačias prekes, kurioms netaikoma tarifinė kvota, įvykdymui užtikrinti. 

  • KLKur galima rasti informaciją apie konkrečią tarifinę kvotą, jos galiojimo laikotarpį ir kiekį? (2012-04-24)

    Visa informacija apie tarifinę kvotą, tai yra galiojimo periodas, prekių kilmės šalis, pradinis ir aktualus kiekis, išnaudojimo ir blokavimo datos, kritinio statuso atsiradimo data, paskutinio importo data paskirstyme, susiję nomenklatūros kodai ir kvotą nustatantis teisės aktas, yra skelbiama Lietuvos Respublikos integruoto tarifo – LITAR – duomenų bazėje bei Europos Komisijos tinklalapyje.

  • KLAr galima prašyti suteikti tarifinę kvotą prekėms, kurios jau yra išleistos į laivą apyvartą? (2012-04-24)

    Tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių tarifine kvota nebuvo pasinaudota prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu, arba jeigu Europos Komisija nustato tarifinę kvotą, kuri įsigalioja anksčiau negu apie ją paskelbiama, importuotojas gali pateikti Muitinės departamento Tarifų skyriui prašymą leisti pasinaudoti tarifine kvota, jame nurodydamas tarifinės kvotos, kuria nori pasinaudoti, numerį ir kiekį, prekių aprašymą ir TARIC nomenklatūros kodą bei kilmės šalį. Kartu su prašymu turi būti pateikta importo deklaracijos, įformintos išleistoms į laisvą apyvartą prekėms, kurioms prašoma suteikti tarifinę kvotą, bei kitų kvotos gavimui būtinų dokumentų kopijos. 

  • KLPrekes iš trečiųjų šalių perka ir už jas moka Belgijos firma ir jos nurodymu prekės pristatomos tiesiai į Lietuvą perdirbimui (prekės nėra įsigyjamos). Ar reikia mokėti importo PVM? (2011-01-26)

    Tuo atveju, jei bus įforminta laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra – mokesčiai nemokami, tačiau jei tos prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą Lietuvoje, tuomet reikia mokėti visus mokesčius, taip pat ir PVM.

Intelektinės nuosavybės apsauga

  • KLKur rasti prašymo formą ir kitus dokumentus, reglamentuojančius su intelektinės nuosavybės apsauga susijusius muitinės veiksmus? (2014-03-04)

    Muitinės veiksmus intelektinės nuosavybės apsaugos srityje reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013, o prašymo formą ir pateikimo sąlygas – Komisijos įgyvendinimo Reglamentas (ES) Nr. 1352/2013.

     

  • KLKaip muitinė gina intelektinę nuosavybę? (2014-03-04)

    Jeigu muitinė nustato, kad prekės gali pažeisti intelektinės nuosavybės teises,  ji tų prekių neišleidžia arba jas sulaiko. Apie prekių neišleidimą arba jų sulaikymą muitinė praneša deklarantui arba prekių turėtojui bei intelektinės nuosavybės teisių savininkui, pateikusiam prašymą imtis veiksmų. Jeigu prašymas nėra pateiktas, muitinė praneša asmenims ar subjektams, turintiems teisę pateikti prašymą, susijusį su įtarimu intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu.

  • KLKiek kainuoja prašymo padavimas? (2014-03-04)

    Pateikiant prašymą nereikalaujama nei rinkliavos, nei garantijos. Tačiau teisių savininkas (jo atstovas), muitinei pareikalavus, atlygina patirtas išlaidas nuo prekių neišleidimo arba jų sulaikymo momento, įskaitant prekių saugojimo, tvarkymo ir sunaikinimo išlaidas.

  • KLKokius dokumentus reikia pateikti muitinei norint apsaugoti intelektinę nuosavybę? (2014-03-04)

    Intelektinės nuosavybės teisių savininkas arba asmuo, įgaliotas naudotis intelektinės nuosavybės teise, arba bet kurio šių asmenų atstovas turi užpildyti Komisijos įgyvendinimo Reglamento (ES) Nr. 1352/2013 patvirtintą prašymo formą (du egzempliorius) ir pateikti ją Muitinės departamentui. Kartu reikia pateikti intelektinės nuosavybės registraciją patvirtinančius dokumentus. Jeigu prašymą pateikia ne pats teisių savininkas, būtina pateikti dokumentus, įrodančius, kad teisių savininkas įgaliojo pareiškėją atstovauti jo teisėms ir kreiptis į muitinę. Prašyme taip pat įsipareigojama padengti muitinės išlaidas, susijusias su prekių saugojimu, tvarkymu ir naikinimu. Labai svarbu pateikti kuo tikslesnę informaciją apie prekes, jų klastojimo požymius, gabenimo būdus, teisėtus gamintojus ir gabentojus. Kuo tikslesnė informacija, tuo lengviau muitinei tokias prekes aptikti ir atpažinti.

  • KLKoks prašymo galiojimo laikotarpis? (2014-03-04)

    Prašymas galioja vienerius metus. 30 darbo dienų prieš pasibaigiant prašymo galiojimo terminui, teisių savininkas gali pateikti prašymą pratęsti terminą. Pratęsimo terminų skaičius neribojamas (bet ne ilgesnis, negu teisių registravimo terminas).

Pašto siuntos

  • KLTapau tarptautinio fotografijos konkurso Japonijoje nugalėtoju. Konkurso organizatoriai paštu atsiuntė laimėtą prizą – fotoaparatą, kurio vertė 1500 Lt. Prašome paaiškinti, ar laimėtiems prizams taikomos importo mokesčių lengvatos, ar šis prizas bus apmokestintas importo mokesčiais? (2014-07-03)

    2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, (OL, 2009 L 324, p. 23) 81 straipsnyje nurodyta, kad jei suinteresuotas asmuo kompetentingoms institucijoms pateikia pakankamus įrodymus ir jei su atitinkamais daiktais susijusi veikla nėra komercinio pobūdžio, toliau išvardytus daiktus leidžiama įvežti be importo muitų:

    a)      trečiųjų šalių Vyriausybių suteiktus apdovanojimus asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Bendrijos muitų teritorijoje;

    b)      taures, medalius ir panašius simbolinio pobūdžio daiktus, kuriais trečiojoje šalyje yra apdovanoti asmenys, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Bendrijos muitų teritorijoje, už jų veiklą mene, moksle, sporte, visuomeninėje tarnyboje ar pripažįstant jų nuopelnus tam tikrame įvykyje, jei tokius daiktus į Bendrijos muitų teritoriją įveža patys suinteresuoti asmenys;

    c)      taures, medalius ir panašius simbolinio pobūdžio daiktus, kuriuos valdžios institucijos ar įsikūrę trečiojoje šalyje asmenys yra perdavę nemokamai, kad šie daiktai būtų Bendrijos muitų teritorijoje įteikti tokiais pat tikslais, kokie nurodyti b punkte;

    d)     simbolinio pobūdžio nedidelės vertės dovanos, prizai ir suvenyrai, skirti nemokamai dalyti per verslo konferencijas arba panašius tarptautinius renginius asmenims, kurių įprasta gyvenamoji vieta yra trečiosiose šalyse; šių daiktų pobūdis, vienetinė vertė ar kiti požymiai neturi duoti pagrindo manyti, kad jie įvežami komerciniais tikslais.

    PVM įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad importo PVM neapmokestinami valstybiniai ir žinybiniai apdovanojimai, kiti garbės ir pasižymėjimo ženklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 438 patvirtintų Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių 3 punkte nustatyta, kad šiuo atveju importo PVM lengvata taikoma ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šių prekių, jeigu jos būtų importuojamos į Bendrijos muitų teritoriją, atleidimas nuo importo muitų pagal 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, nuostatas.

    Jūsų laimėtas prizas neatitinka nurodytų atleidimo nuo importo muito ir PVM sąlygų, todėl jam bus taikoma įprastinė prekių, gabenamų pašto siuntose, apmokestinimo importo muitu ir PVM tvarka. Daugiau informacijos rasite svetainės rubrikoje „Pašto siuntos“.

  • KLKodėl mano pašto siunta, atsiųsta iš Švedijos, buvo apmokestinta importo mokesčiais? Juk Švedija yra ES valstybė narė, o tarp ES narių yra laisvas prekių judėjimas. (2014-04-17)

    Iš ES valstybės narės gali būti atsiųsta pašto siunta, pažymėta nustatyto tipo etikete (Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 462a str. 1 d., 42 priedas).

    Ant pašto siuntų pakuočių ir lydimųjų dokumentų tokia etiketė tvirtinama, kai ne Bendrijos prekes Bendrijos muitų teritorijoje iš vienos vietos į kitą gabenamos paštu taikant Bendrijos tranzito procedūrą, t. y. pašto siunta atsiųstos prekės neturėjo Bendrijos prekių statuso, todėl turėjo būti deklaruotos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti ir apmokestintos nustatytais mokesčiais (internetinė parduotuvė, kurioje buvo pirktos prekės, įsivežė šias prekes iš trečiųjų šalių ir, neįforminusi muitinėje (pvz., Švedijos) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, persiuntė šias prekes į Lietuvą). Ne Bendrijos prekėms suteikiamas Bendrijos prekių statusas, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą (Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92* 79 str.). Tai reiškia, kad prekėms pritaikytos prekybos politikos priemonės, atlikti kiti nustatytieji prekių importo formalumai ir prekės apmokestintos visais teisiškai privalomais sumokėti muitais.

  • KLJAV internetinėje parduotuvėje nusipirkau prekių. Siuntą į Lietuvą atgabeno kurjerių tarnyba DHL. Ar šiai siuntai muitinės formalumai turi būti atliekami taip pat kaip ir pašto siuntai? (2014-04-17)

    Vadovaujantis Pasaulinės pašto konvencijos (2008 m., Ženeva) 2 straipsniu, šalis, Pasaulinės pašto sąjungos narė, privalo paskirti operatorių, kuris užtikrintų pašto paslaugų teikimą šios šalies teritorijoje. Toks paskirtasis operatorius Lietuvos Respublikoje yra AB Lietuvos paštas, t. y. importuoti, eksportuoti bei gabenti tranzitu pašto siuntas naudojant Pasaulinės pašto sąjungos nustatytos formos dokumentus (CN22, CN23 ir pan.) Lietuvos Respublikoje gali tik AB Lietuvos paštas. Prekės, gabenamos pašto siuntose, deklaruojamos muitinei ir jų muitinis įforminimas atliekamas vadovaujantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 237–238 straipsniais ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.1B-124 patvirtintomis Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklėmis (daugiau informacijos rasite čia).

    Įmonių, gabenančių skubias siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį tinklą, siuntose gabenamoms prekėms taikomi įprastiniai muitinės formalumai, nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93*.

    Ir AB Lietuvos paštas su Pasaulinės pašto sąjungos nustatytos formos dokumentais atsiunčiamas arba išsiunčiamas pašto siuntas, ir įmonės, gabenančios skubias siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį tinklą su Tarptautinės skubių siuntų vežėjų asociacijos nustatytais dokumentais, turi teisę šias siuntas gavėjų arba siuntėjų vardu deklaruoti muitinei be atitinkamo šių asmenų įgaliojimo (LRV 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr.1332* 3 punktas).

    Prekėms, atsiunčiamoms pašto siuntose ir atgabentoms skubių siuntų (kurjerių) vežėjų siuntose, taikomos tos pačios atleidimo nuo importo mokesčių (muito, PVM) nuostatos (daugiau informacijos rasite čia).

  • KLKodėl prie apskaičiuotų už atsiųstą pašto siuntą importo mokesčių pridėtas dar 30 Lt mokestis? Koks tai mokestis? (2014-04-17)

    Nurodytas 30 Lt mokestis – tai AB „Lietuvos paštas“ nustatytas mokestis už teikiamas pašto paslaugas. Siuntų gabenimo paslaugų teikimo sąlygos (mokėjimai už siuntų gabenimą, muitinės formalumų atlikimą ir pan.) nėra priskirtos Lietuvos muitinės kompetencijai. Šiuo klausimu siūlome kreiptis į pašto siuntų gabenimo paslaugos teikėją – AB „Lietuvos paštas“.

  • KLAr galiu aš pats deklaruoti atsiųstą pašto siuntą muitinei? (2014-04-17)

    Gavėjas gali deklaruoti muitinei pašto siuntose atsiunčiamas prekes pats arba naudodamasis muitinės tarpininkų paslaugomis, t. y. deklaruojant nurodytas prekes muitinei, nesinaudoti AB Lietuvos pašto paslaugomis (Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 238 str., MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1B-124* 8–9 punktai). Šios prekės deklaruojamos Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste (Rodūnės kelias 9, Vilnius) taikant įprastinę procedūrą ir pateikiant muitinės deklaraciją raštu arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Šiuo atveju gavėjas galės iškarto, atlikus muitinės formalumus, atsiimti pašto siuntą. Apie tai, kad pageidaujama atsiunčiamas pašto siuntoje prekes deklaruoti pačiam, jis turi iš anksto informuoti (raštu, el. laišku arba telefonu) AB Lietuvos paštą. Neinformavus laikoma, kad gavėjas įgaliojo šias prekes deklaruoti muitinei pašto įmonę.

    Pateikiant importo deklaraciją raštu pildomi nustatyti Bendrojo administracinio dokumento egzemplioriai. Šio dokumento pildymą reglamentuoja Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtinta Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcija.

  • KLJAV internetinėje parduotuvėje nusipirkau vaikiškų drabužių. AB „Lietuvos paštas“ atsiuntė pranešimą, kad mano pašto siunta atsiųsta, bet aš turiu pateikti papildomus dokumentus (sąskaitą, kvitą ir kt.). Man paskambinus pranešime nurodytu telefonu, pašto darbuotojas pasakė, kad mano pašto siunta sulaikyta muitinėje. Kodėl aš turiu pateikti šiuos dokumentus ir kodėl mano siuntą muitinė sulaikė? (2014-04-16)

    Pašto siuntose, gabenamose su CN22 arba CN223 muitinės deklaracijomis, siunčiamas prekes pašto siuntų gavėjų ir siuntėjų vardu muitinei deklaruoja AB Lietuvos paštas (Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 237 str. 2 d., MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1B-124* 7 punktas). Deklarantas, šiuo atveju – AB „Lietuvos paštas“, teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą (Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 199 straipsnis). Muitiniam tikrinimui pateikiamose CN22 ir CN23 deklaracijose labai dažnai nurodomi bendrojo pobūdžio prekių pavadinimai, nenurodomi prekių kodai, dirbtinai sumažinama prekių vertė, deklaracijose pažymima, kad tai dovana, nors akivaizdu, kad siunčiamos prekės, pirktos internetinėje parduotuvėje, nepridedamos sąskaitos ir kiti dokumentai.

    Atkreipiame dėmesį, kad Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamente pateiktoje CN22, CN23 muitinės deklaracijų pildymo instrukcijose nurodyta, kad deklaracijos turi būti užpildytos išsamiai ir įskaitomai, kiekvienas daiktas deklaracijoje turi būti aprašytas smulkiai, negalima pateikti bendrojo pobūdžio informacijos, turi būti nurodytas kiekvieno daikto kiekis ir jo matavimo vienetas, kiekvieno daikto vertė ir siuntos vertė bei naudojama valiuta. Deklaracijose reikalaujama nurodyti prekių kilmę bei išlaidas, susijusias su siuntos siuntimu, kartu pridėti sąskaitas ir kitus dokumentus (Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamentas pateikiamas AB „Lietuvos paštas“ tinklalapyje www.post.lt).

    Visą trūkstamą informaciją apie pašto siuntose gabenamas prekes muitinei kaip deklarantas turi pateikti AB „Lietuvos paštas“. Esant netinkamai užpildytai CN22 ar CN23 deklaracijai ar prie siuntos nepateikus sąskaitų ar kitų dokumentų, pašto įmonė kreipiasi į siuntos gavėją dėl papildomų duomenų ar dokumentų pateikimo. Tokios pašto siuntos nėra sulaikytos muitinėje. Šios siuntos dar nepateiktos muitinei formalumams atlikti, nes kol muitinei nepateikta pašto siunta su visa reikalinga informacija ir dokumentais, tokia siunta nelaikoma pateikta muitinei išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, t. y. siunta laikoma nepateikta importo procedūros muitinės formalumams atlikti.

    Todėl, jeigu prekes, atsiųstas pašto siunta, nusipirkote internetinėje parduotuvėje, AB „Lietuvos paštas“ pranešime nurodytu adresu pateikite sąskaitą ir (arba) mokėjimo dokumentą ir pan. Jeigu šių prekių nepirkote (jas jums siunčia neatlygintinai), tiesiog apie tai informuokite pašto įmonę.  

  • KLKokį dokumentą aš turiu gauti iš pašto, kuriame matyčiau muitinės apskaičiuotus importo mokesčius už pašto siuntą? (2014-04-16)

    Jeigu muitinė nustato, kad už prekes, gabentas pašto siuntose ir deklaruotas muitinei CN22 arba CN23 muitinės deklaracijomis, turi būti sumokami importo mokesčiai, šiuos mokesčius muitinė įrašo į Muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui. Šis dokumentas pildomas trimis egzemplioriais: vieną egzempliorių muitinė pasilieka sau, kitus du atiduoda deklarantui – AB Lietuvos paštui, kuris vieną iš jų turi atiduoti pašto siuntos gavėjui (MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1B-124* 21–23 punktai). Šio dokumento egzempliorių, užpildytą muitinės, Jūs turite gauti atsiimdami pašto siuntą.

  • KLKokios siuntos (prekės) laikomos nekomercinio pobūdžio siuntomis (prekėmis)? (2014-04-16)

    Šiuo metu teisės aktuose pateikiami skirtingi nekomercinio pobūdžio prekių (siuntų) apibrėžimai, todėl taikant teisės aktų nuostatas vadovaujamasi tuo apibrėžimu, kuris pateikiamas teisės akte, kurio konkrečiai nuostatos taikomos.

    Pavyzdžiui:

    Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 1 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Nekomercinio pobūdžio prekės – prekės, kurios tik retkarčiais pateikiamos atitinkamai muitinės procedūrai įforminti ir pagal kurių rūšį bei kiekį matyti, kad jos skirtos prekių gavėjo ar jas gabenančių asmenų privačiam, asmeniniam ar šeimyniniam naudojimui, taip pat prekės kurios aiškiai skirtos dovanoti.“ Šiuo apibrėžimu bus vadovaujamasi, kai muitinė vertins, ar prekių muitinė vertė turi būti tikslinama papildomomis išlaidomis, t. y. ar prie prekių muitinės vertės dar turi būti pridedamos siuntimo išlaidos (Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 165 str.).

    PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

    •         siuntmenos gavėjas – fizinis asmuo;

    •         siuntmeną sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis nesudaro prielaidos manyti, jog šie daiktai skirti ekonominei veiklai;

    •         siuntmenos gavėjas siuntmeną iš siuntėjo gauna neatlygintinai;

    •         siuntmenoje nėra prekių, kurios pagal Lietuvos Respublikos  akcizų įstatymą yra akcizų objektas;

    •         siuntmenoje esančios kavos svoris neviršija 500 gramų (arba kavos ekstrakto ir esencijos – 200 gramų), arbatos svoris neviršija 100 gramų (arba arbatos ekstrakto ir esencijos – 40 gramų).

    Šis apibrėžimas bus taikomas, kai muitinė vertins, ar siunta (prekės) atitinka atleidimo nuo importo PVM sąlygas.

    Daugiau informacijos rasite čia.

  • KLNuo kokios vertės skaičiuojami importo mokesčiai? (2014-04-16)

    Reglamentuose vartojamos sąvokos „savoji vertė“ ir „tikroji vertė“ yra faktiškai sumokėta arba mokėtina prekių, gabenamų pašto siunta, kaina, į kurią neįskaičiuojamos siuntimo, įpakavimo ir draudimo išlaidos. Nurodytuose reglamentuose anglų kalba šiai sąvokai apibrėžti vartojamas vienas žodis: intrinsic, tačiau verčiant šiuos teisės aktus į lietuvių kalbą buvo vartojami skirtingi žodžiai – sinonimai. Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme pateikiama sąvoka „bendroji vertė“ traktuotina kaip dar vienas sąvokų „savoji vertė“ ir „tikroji vertė“ sinonimas.

    Importo mokesčiai už prekes skaičiuojami ne nuo prekės vertės, bet nuo prekės muitinės vertės. Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, kuri tikslinama kitomis išlaidomis. Kai prekės tiekiamos nemokamai (t. y. kai prekės nėra pardavimo objektas ar už jas negaunamas kitoks atlygis) prekių muitinė vertė nustatoma kitais muitinio įvertinimo metodais, siekiant nustatyti kainą, kuri būtų už prekes sumokėta, jeigu jos būtų nupirktos (Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92* 28–36 str.). Jei muitinė turi pagrįstų abejonių ir nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė atspindi sumokėtą ar mokėtiną sumą, ji gali paprašyti papildomos informacijos vertei pagrįsti. Jei muitinei tokia informacija nepateikiama ir abejonių išlieka, muitinė priima galutinį sprendimą ir atlieka prekių muitinį įvertinimą kitais vertės nustatymo metodais (Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 181a str.).

    Visos išlaidos, susijusios su pašto siunta siunčiamų prekių pristatymu iki jų paskirties vietos, turi būti įskaitomos į šių prekių muitinę vertę, tačiau, kai pašto siunta siunčiamos nekomercinio pobūdžio prekės, jų muitinė vertė šiomis išlaidomis netikslinama (Komisijos reglamento (EEB)        Nr. 2454/93* 165 str. 1 ir 2 dalys).

  • KLJeigu siuntos vertė nurodyta užsienio valiuta, kaip skaičiuojant importo mokesčius ji perskaičiuojama į litus? (2014-04-16)

    Importuojamų prekių, kurios įvertintos užsienio valiuta, muitinė vertė litais apskaičiuojama pagal valiutos kursą, galiojantį importo deklaracijos priėmimo dieną (Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92* 67 str.). Nurodytas valiutos kursas taikomas ir tuo atveju, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., muitinei pateikiama papildoma informacija apie prekių apmokėjimą ir pan.) paskaičiuoti mokesčiai už importuojamas prekes perskaičiuojami. Galiojantys lito ir užsienio valiutų santykiai nustatomi ir skelbiami vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1B-342 patvirtintų Lito arba euro ir užsienio valiutų santykių, kuriais perskaičiuojami prekių muitinės vertės elementai, skelbimo taisyklių nustatyta tvarka. Lito ir užsienio valiutų santykiai skelbiami Lietuvos muitinės tinklalapyje.

  • KLKokiais importo mokesčiais gali būti apmokestinti daiktai, atsiųsti pašto siuntoje, ir kokios mokesčių lengvatos gali būti taikomos? (2014-04-16)

    Prekės, atsiųstos pašto siuntoje, gali būti apmokestintos importo muito ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčiais. Jeigu šių prekių kiekis, pobūdis ir vertė atitinka teisės aktų nustatytas atleidimo nuo tam tikro importo mokesčio sąlygas, prekės gali būti neapmokestinamos šiuo mokesčiu. Daugiau informacijos rasite čia.

    Prekės, atsiųstos pašto siuntoje, taip pat gali būti apmokestintos akcizo mokesčiu, jeigu šios prekės pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą (2001 m.) yra akcizų objektas (tualetinis vanduo, cigaretės, alkoholiniai gėrimai ir pan.).

  • KLJAV ebay.com internetinėje parduotuvėje nusipirkau drabužių. Šios parduotuvės tinklalapyje nurodyta, kad pardavėjas dalyvauja GSP (global shipping program) programoje, todėl perkant prekes sumokama prekės kaina + siuntimo išlaidos + importo mokesčiai. Mano pirktos prekės išsiųstos paštu. Ar atvykus pašto siuntai aš turėsiu Lietuvoje mokėti importo mokesčius? (2014-04-16)

    Lietuvos muitinė nedalyvauja GSP programoje, nėra pasirašiusi jokių su šia programa susijusių susitarimų dėl importo mokesčių mokėjimo. AB „Lietuvos paštas“ laikomas importo mokesčių mokėtoju ir atsako už mokėtinų muitų ir (arba) akcizų ir (arba) pridėtinės vertės mokesčio už prekes, gaunamas jo deklaruojamose pašto siuntose, sumokėjimą, t. y. mokėtinus importo mokesčius už pašto siuntoje atsiųstas prekes Lietuvos muitinei sumoka AB „Lietuvos paštas“ (MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1B-124* 19 punktas). Pašto įmonė surenka sumokėtus importo mokesčius iš gavėjo, atiduodama pašto siuntą.   

    Mokesčiai muitinei sumokami vadovaujantis Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748.

  • KLKur aš turėčiau kreiptis, jeigu, mano nuomone, importo mokesčiai už pašto siuntą man apskaičiuoti neteisingai? (2014-04-16)

    Muitinės formalumai prekėms, atsiųstoms arba išsiunčiamoms pašto siuntose, atliekami tik Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste (MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymo Nr.1B-124* 11 punktas). Jeigu nesutinkate su Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto apskaičiuotais mokesčiais už pašto siuntoje atsiųstas prekes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 88 straipsniu, šį sprendimą galite apskųsti Vilniaus teritorinei muitinei. Skundą galite pateikti el. paštu vilniusm@cust.lt, faksu (8 5) 235 6280, atsiųsti paprastu laišku arba tiesiog atvežti į Vilniaus teritorinę muitinę adresu: Naujoji Riovonių g. 3, 03153 Vilnius.   

  • KL*Teisės aktai (2014-04-15)

    Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 - 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307);

    Komisijos reglamentas (EEB) Nr.2454/93 - 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 6 tomas, p. 3);

    LRV 2004 m. spalio 27 d. nutarimas Nr.1332 - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklės;

    MD 2009 m. vasario 26 d. įsakymo Nr.1B-124 - Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklės

    Europos Sąjungos teisės aktai pateikiami tinklapyje http://europa.eu/

    Nacionaliniai teisės aktai pateikiami tinklapyje https://www.e-tar.lt/portal/index.html