Prekių muitinio įvertinimo reglamentavimas
Tarifinio reguliavimo priemonių efektyvumas, realus prekių apmokestinimo lygis, t. y. tikroji muitų, mokesčių ir rinkliavų suma, tiesiogiai priklauso nuo prekių muitinės vertės.
Prekių muitinė vertė yra ne tik mokesčių ir muitų apskaičiavimo pagrindas − ja remiamasi nustatant importo kvotas, išduodant licenzijas, nustatant sankcijas už muitų ir kitų teisės aktų pažeidimus. Importuojamų prekių muitinės vertės nustatymas ir kontrolė yra svarbi ne tik apskaičiuojant mokesčius už importuojamas prekes, bet ir tuo, kad importuojamoms prekėms taikant vienodas, skaidrias ir prognozuojamas muitinio įvertinimo taisykles, sudaromos vienodos importo sąlygos visiems verslo dalyviams ir sąžiningai konkurencijai.
Globalizacija ir prekybos liberalizavimas, išaugę prekybos mastai, poreikis mažinti prekių pristatymo trukmę, transporto paslaugų modernizacija, būtinybė gerinti verslo sąlygas, taip pat elektroninės komercijos augimas įpareigoja Lietuvos muitinę ieškoti efektyvesnių muitinio įvertinimo kontrolės būdų.
Muitinio įvertinimo kontrolės gerinimas padeda ne tik efektyviau kovoti su vengimu mokėti mokesčius, bet ir gerinti jų surinkimą, taip pat ir verslo aplinką.
Pagrindinis muitinio įvertinimo nuostatas tarptautiniu lygmeniu įteisinantis dokumentas – Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) Muitinio įvertinimo susitarimas (GATT VII straipsnis), kuriame nustatytos taisyklės privalo būti integruotos į kiekvienos valstybės PPO narės nacionalinę muitų teisę. Europos Sąjungos mastu galiojančios Muitinio įvertinimo susitarimo nuostatos perkeltos į Bendrijos muitinės kodeksą (28–36 str.) ir jo Įgyvendinimo nuostatas (141–181a str. ir 23–29 priedai).
Muitinio įvertinimo problemas tarptautiniu lygmeniu sprendžia Pasaulio muitinių organizacijos (toliau – PMO) Muitinio įvertinimo techninis komitetas, susirenkantis du kartus per metus centrinėje PMO būstinėje Briuselyje ir rengiantis įvairias papildomų gairių dėl Susitarimo praktinio taikymo ir interpretavimo priemones. Europos Sąjungai atstovaujanti Europos Komisija (toliau – EK) taip pat yra PMO Muitinio įvertinimo techninio komiteto narė.
PMO yra parengusi Muitinio įvertinimo kompendiumą, kuriame pateiktos Komiteto išvados, nuomonės bei komentarai dėl specifinių muitinio įvertinimo atvejų. Išsamesnės informacijos apie tai rasite PMO interneto tinklalapyje.
EK ir ES valstybių narių iškeltus muitinio įvertinimo klausimus nagrinėja Europos Komisijos Muitinės kodekso komiteto (toliau – MKK) Muitinio įvertinimo pakomitetis, reguliariai posėdžiaujantis Briuselyje. MKK yra atsakingas už sudėtingų muitinio įvertinimo atvejų, kuriuos skirtingai interpretuoja ES valstybės narės, sprendimą, teisinių muitinio įvertinimo nuostatų pakeitimų derinimą, bendros ES pozicijos muitinio įvertinimo klausimais rengimą.
MKK yra parengęs EK Muitinio įvertinimo kompendiumą, susidedantį iš Muitinio įvertinimo pakomitečio išvadų bei komentarų dėl Bendrijos muitinės kodekso straipsnių, reglamentuojančių muitinį įvertinimą, išaiškinimo rinkinio, Europos Teisingumo teismo nutarčių muitinio įvertinimo srityje apžvalgos bei nuorodų į tam tikrus PMO Muitinio įvertinimo techninio komiteto parengtus dokumentus.
ES Muitinio įvertinimo kompendiumas pirmiausia yra skirtas ES valstybių narių muitinių pareigūnams, tačiau jis prieinamas visoms suinteresuotoms šalims. Oficialiomis ES kalbomis jį galite rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.
ES Muitinio įvertinimo kompendiumas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir teisinio dokumento statuso neturi. Dėl specifinių individualių atvejų ūkio subjektams siūlome kreiptis į Lietuvos muitinės administraciją elektroniniu paštu.
Muitinį įvertinimą reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų sąrašas
D.V.1 blankas (pdf )
D.V.1 blankas (doc)
D.V.1 bis blankas (pdf)
D.V.1 bis blankas (doc)
Prekių muitinė vertė taip pat yra svarbi skaičiuojant importo PVM bei statistikos tikslais.
• 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos;
• LR pridėtinės vertės mokesčio 2002 03 05 įstatymas Nr. IX-751;
• Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;
• 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 113/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo (Tekstas svarbus EEE).
Eksportuojamų prekių muitinės vertės reglamentavimas
Eksportuojamų prekių muitinės vertės nustatymą reglamentuoja LR Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1332 17 punktas, kuriuo vadovaujantis „eksportuojamų prekių muitine verte laikoma jų statistinė vertė, apibrėžta 2000 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1917/2000 9 straipsnio 1–5 dalyse“.
2000 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1917/200 taikomas duomenims, susijusiems su ataskaitiniais laikotarpiais iki 2010 m. sausio 1 d.
Nuo 2010 m. sausio 1 dienos taikomas 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 113/2010.
Remiantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 113/2010 4 straipsniu
„1. Statistinė vertė grindžiama prekių verte tuo metu ir toje vietoje, kur prekės kirto <…> faktinio eksporto valstybės narės sieną eksporto atveju.
Statistinė vertė apskaičiuojama pagal 2 dalyje nurodytą prekių vertę ir, jei reikia, koreguojama pagal transporto ir draudimo išlaidas, kaip nurodyta 4 dalyje.
2. Atsižvelgiant į vertinimo principus, išdėstytus Susitarime dėl Bendro muitų tarifų ir prekybos susitarimo (PPO susitarimas dėl muitinio įvertinimo) VII straipsnio įgyvendinimo, <…> eksportuojamų prekių vertė yra:
a) parduodant arba perkant už <…> eksportuojamas prekes faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina, išskyrus sutartines ar fiktyvias vertes;
b) kitais atvejais – kaina, kuri būtų buvusi sumokėta parduodant ar perkant.
3. Perdirbimo operacijose naudojamų prekių vertė nustatoma pagal bendrąją vertę taip:
a) neperdirbtų prekių vertė nustatoma perdirbti skirtoms prekėms;
b) neperdirbtų prekių vertė pridėjus pridėtinę perdirbimo veiklos vertę nustatoma prekėms jas perdirbus.
4. 2 ir 3 dalyse nurodyta vertė koreguojama, jei reikia, taip, kad statistinę vertę sudarytų tiktai transporto ir draudimo išlaidos, patirtos prekes iš jų išvežimo vietos pristatant: <…>
b) prie faktinio eksporto valstybės narės sienos eksporto atveju (FOB tipo vertė). <…> “.
Taigi statistinė vertė eksportuojant – tai vertė lygi prekės vertei jos išsiuntimo iš eksportuojančios valstybės narės statistinės teritorijos momentu. Eksportuojamų prekių statistinė vertė skaičiuojama pagal sąskaitoje faktūroje nurodytą prekių vertę. Į statistinę vertę turi būti įtrauktos tiktai transporto ir draudimo išlaidos, susijusios su ta kelionės dalimi, kuri eksportuojant prekes vyksta eksportuojančios valstybės narės statistinėje teritorijoje.
Informacija atnaujinta: 2012-05-11
