English
Neįgaliesiems
Prisijungti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖ
  •  
  • Paieška
Titulinis puslapis ('Alt' + '0', 'Enter')
Svetainės struktūra ('Alt' + 'T', 'Enter')
Siųsti el. laišką ('Alt' + 'M', 'Enter')
Kita kalba ('Alt' + 'L', 'Enter')
Paieška ('Alt' + 'S', 'Enter')
Leidinių katalogas ('Alt' + 'Y', 'Enter')
Klausimai ir atsakymai ('Alt' + 'Q', 'Enter')
Šis puslapis ('Alt' + 'D', 'Enter')
Į puslapio pradžią ('Alt' + 'V', 'Enter')
TEKSTO DYDIS - Didinti šrifto dydį Mažinti šrifto dydį

Užsienio prekybos tarifinis reguliavimas

Tarifinės kvotos

Tarifinė kvota – tai Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas tam tikras prekių kiekis, išreikštas natūriniais matavimo vienetais arba verte, kuris gali būti importuotas per nustatytą laikotarpį taikant mažesnę muito normą, negu nustatyta Bendruoju muitų tarifu arba preferenciniais susitarimais.

Tarifinės kvotos skirstomos į dvi grupes:

Kvotas, kurios skiriamos pagal kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų priėmimo datą (pagal principą „first come first serve“). Šias kvotas administruoja Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (DG TAXUD) ir Europos Sąjungos valstybės narės muitinė.

Licencines kvotas. Šias kvotas administruoja Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (DG AGRI) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, o kontroliuoja Lietuvos Respublikos muitinė. Licencinės kvotos yra pagrįstos išankstiniu prekybos kontrolės paskirstymu panaudojant importo arba eksporto licencijas (AGRIM, AGREX). Licencinės kvotos numeris visada prasideda skaičiais 09.4xxx.

Teisinis pagrindas

Europos Sąjungos teisinis tarifinių kvotų administravimo pagrindas:

- 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), 56 straipsnio 4 dalis ir 58 straipsnio 1 dalis;

- 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL 2015 L 343, p. 558), 49–54, 223, 224 ir 236 straipsniai;

- 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL 2015 L 343, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 2016/341 (OL 2016 L 69, p. 1), 74 ir 153 straipsniai.

Konkrečių kvotų dydžiai ir specialiosios nuostatos apibrėžiamos atskiruose reglamentuose spausdinamuose Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šiuos teisės aktus galima rasti paieškos sistemoje EUR-Lex.

Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1B-289 „Dėl Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių patvirtinimo“, reglamentuoja tarifinių kvotų, kurios skiriamos pagal kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų priėmimo datą, administravimo Lietuvos Respublikos muitinėje tvarką.

Apibendrintą informaciją apie konkrečiai prekei taikomas ES tarifinio reguliavimo priemones, įskaitant tarifines kvotas, galima rasti TARIC duomenų bazėje arba Lietuvos Respublikos integruotame tarife LITAR.

LITAR duomenų bazėje kaupiama informacija apie konkrečią tarifinę kvotą, jos galiojimo laikotarpį, pradinį kvotos kiekį ir aktualų balansą, kokios kilmės šalims ir kokiems prekių kodams ji gali būti taikoma, taip pat teisinis pagrindas.

Prašymų suteikti tarifinę kvotą pateikimas ir priėmimas importo muitinės įstaigoje

Prašymas suteikti tarifinę kvotą muitinei gali būti pateiktas:
– pateikiant importo deklaraciją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) Verslininko sąsajos specifikacijoje numatytomis priemonėmis;
– teisės aktų nustatytais atvejais, pateikiant bendrojo administracinio dokumento importo rinkinį (rašytinę importo deklaraciją).

Jei pateiktos importo deklaracijos laukelyje, atitinkančiame rašytinės importo deklaracijos 36 langelį, yra nurodytas preferencijos kodas, taikomas tarifinėms kvotoms (12x, 22x, 32x, 42x), bei importo deklaracijos laukelyje, atitinkančiame rašytinės importo deklaracijos 39 langelį, yra įrašytas konkretus tarifinės kvotos numeris, laikoma, kad asmuo pateikė prašymą suteikti tarifinę kvotą.

Asmuo, norėdamas pasinaudoti tarifine kvota, turinčia kritinį statusą, importo muitinės įstaigai privalo pateikti garantiją, kurios pakaktų mokestinės prievolės, galinčios atsirasti importuojant tapačias nekvotuojamas prekes, įvykdymui užtikrinti.

Tuo atveju, jei tarifinė kvota yra užblokuota, t. y. jos skirstymas yra laikinai (iki tam tikros datos) sustabdytas, asmuo gali pateikti importo deklaraciją, kurioje nurodytas tokios tarifinės kvotos numeris.

Prekėms, išleidžiamoms į laisvą apyvartą taikant supaprastintas procedūras, tarifinės kvotos galima prašyti papildomos importo deklaracijos įforminimo metu. 

Tarifinių kvotų administravimas

Muitinės departamento Tarifų skyriaus pareigūnas, atsakingas už tarifinių kvotų administravimą, kiekvieną darbo dieną Tarifinių kvotų sistemos (TKS) priemonėmis suformuoja gautų tarifinių kvotų prašymų rinkinį ir tą pačią darbo dieną perduoda jį Europos Komisijai.

Asmuo, pateikęs kvotinę deklaraciją, apie tarifinės kvotos skirstymo rezultatus yra informuojamas MDAS priemonėmis.

Tarifinės kvotos skirstymo rezultatai gali būti tokie:

•     tarifinė kvota suteikta visam prašomam tarifinės kvotos kiekiui, tai yra importo deklaracijos su tarifinės kvotos prašymu tvarkymas laikomas užbaigtu;

•     tarifinė kvota suteikta tik daliai importuotų prekių kiekio. Tokiu atveju teritorinė muitinė priima sprendimą dėl importo deklaracijos duomenų taisymo:
     - prekių siuntos daliai, kuriai suteikta tarifinė kvota, apskaičiuoti muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurios importuojamos taikant tarifines kvotas;
      - prekių siuntos dalį, kuriai tarifinė kvota nesuteikta, įforminti kaip tos pačios prekių siuntos kitą prekę, pagal galimai palankiausią tarifą apskaičiuojant muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurių importui tarifinės kvotos netaikomos;

•     tarifinė kvota nesuteikta. Tokiu atveju teritorinė muitinė priima sprendimą:
      - perskaičiuoti kvotinėje deklaracijoje apskaičiuotus importo muitus pagal galimai palankiausią tarifą ir mokesčius pagal muito normą, nustatytą atitinkamoms prekėms, importuojamoms netaikant tarifinės kvotos;
      - taisyti atitinkamą kvotinę deklaraciją.

Prašymo suteikti tarifinę kvotą priėmimas po muitinio įforminimo

Jeigu tarifine kvota nebuvo pasinaudota prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu arba jei nustatoma tarifinė kvota, kuri įsigalioja anksčiau negu apie ją paskelbiama, bei kitais teisės aktų numatytais atvejais, ir tarifinės kvotos kiekis nėra išnaudotas, asmuo gali pateikti Muitinės departamento Tarifų skyriui prašymą leisti pasinaudoti tarifine kvota, nurodydamas tarifinės kvotos, kuria nori pasinaudoti, numerį ir kiekį, prekių aprašymą ir TARIC nomenklatūros kodą bei kilmės šalį. Kartu su prašymu turi būti pateikta įformintos importo deklaracijos kopija ir privalomi pateikti dokumentai.

Muitinės departamento atsakingas pareigūnas išnagrinėja gautą tarifinės kvotos prašymą ir:
– jei prašymas atitinka teisės aktų reikalavimus, jis persiunčiamas Europos Komisijai;
– jei prašymas neatitinka teisės aktų reikalavimų arba nepateikti privalomi tarifinei kvotai gauti dokumentai, priimamas sprendimas Europos Komisijai tarifinės kvotos prašymo nesiųsti. Apie tai raštu informuojamas asmuo.

Gavęs Europos Komisijos atsakymą, kad pagal pateiktą prašymą tarifinė kvota suteikta visam jame nurodytam kvotuojamų prekių kiekiui arba jo daliai, Muitinės departamento atsakingas pareigūnas per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir teritorinės muitinės, kurioje buvo įforminta importo deklaracija, Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių, kuris priima sprendimą dėl atitinkamos importo deklaracijos taisymo.

Kilmės reikalavimai tarifinėms kvotoms

Tarifinės kvotos gali būti taikomos:
– prekėms iš visų šalių;
– tam tikrų šalių grupių prekėms;
– tik tam tikrų šalių prekėms.

Paprastai nepreferencinės (nelengvatinės) tarifinės kvotos taikomos prekėms iš visų šalių (pvz., kvota Nr. 09.0006 yra PPO (GATT) kvota arba autonominė kvota Nr. 09.2816 galioja importui iš visų trečiųjų šalių), tačiau kvota Nr. 09.0104 galioja tik tam tikrai šalių grupei, nurodytai Tarybos reglamente (EB) Nr. 32/2000. Todėl netgi matant, kad kvota yra nepreferencinė, reikėtų atkreipti dėmesį, kokioms šalims ji gali būti taikoma.

Jei prašoma kvota yra „Preferencinė tarifinė kvota“ (pvz., kvota Nr. 09.0752 Norvegijos kilmės prekėms) muitinei privalo būti pateiktas preferencinę prekių kilmę įrodantis dokumentas (EUR.1 judėjimo sertifikatas arba sąskaitos faktūros deklaracija).

Jei prašoma „Muitų sąjungos kvotos“ (pvz., kvota Nr. 09.0230 prekėms iš Turkijos), muitinei turi būti pateiktas A.TR judėjimo sertifikatas.

Sudėtingesni tarifinių kvotų administravimo atvejai

Informacija asmenims apie tarifines kvotas:
tel. (8 5) 232 7479
el. paštu muitine@lrmuitine.lt.

 

Informacija atnaujinta 2017-06-20