3 spalio, 2022

Nepriklausomai nuo to, ar planuojate įsigyti, ar parduoti bet kokios paskirties statinį, to gali nepavykti padaryti be energinio naudingumo sertifikato. Neturėdami šio dokumento, negalėsite laisvai disponuoti statiniu, be to, neturėsite ir tikslios informacijos apie statinio ekonomiškumą, suvartojamą energiją, išlaikymo sąnaudas. Tad vertėtų pasidomėti plačiau – kas tai yra energinio naudingumo sertifikatas, kodėl reikėtų jį turėti ir kaip gauti. Jei domina šie atsakymai, skaitykte toliau.

Energinio naudingumo sertifikatas – kas tai?

Paprastai įvardijant, kas tai yra energinio naudingumo sertifikatas, – tai dokumentas, kuriame nurodoma, kiek šiluminės energijos suvartoja pastatas ir kokia energinio naudingumo klasė (A++, A+, A, B, C, D, E, F, G) jam priskirta. Vienas didžiausių šio dokumento privalumų – kuo aukštesnė statinio naudingumo klasė, tuo didesnė jo kaina. Dažnai tai būna priežastis, kodėl klientai nori gauti energinio naudingumo sertifikatą, nelaikydami šio reikalavimo dar viena biurokratine našta.

Reiktų žinoti, kad energinio naudingumo sertifikatas yra būtina sąlyga, kurią numato Statybos įstatymas. Jame nurodoma, kad energinio naudingumo sertifikatas privalomas tada, kai pastatas ar jo dalis statomi naujai arba tada, kai yra rekonstruojami, atnaujinami (modernizuojami) ar remontuojami pastatai ar jų dalys, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.

Kad statiniui būtų išduotas šis dokumentas, reikalingas sertifikavimas  – procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos suvartojimas. Kiekvienam pagal reglamentą įvertintam pastatui yra skiriama tam tikra energetinio naudingumo klasė (nuo A iki G) ir suteikiamas tai patvirtinantis sertifikatas. Lietuvoje energinio naudingumo reikalavimus bet kokios paskirties pastatams reglamentuoja Statybos įstatymas (jo nauji pakeitimai įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.), o energinio naudingumo vertinimo reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.

Reikalavimai pastato efektyvumo rodikliams nuolat griežtinami, o nuo 2021 metų statomi pastatai turi atitikti A++ klasę, t. y. atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Ateityje yra siekiama įgyvendinti vieną iš Europos Sąjungos reikalavimų – užtikrinti, kad didžiąją dalį (daugiau nei 50 proc.) energijos statiniai naudotų iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Kaip pasiruošti gauti statinio energinio naudingumo sertifikatą?

Pagrindinis dalykas, kurį reikia padaryti norint gauti statinio energinio naudingumo sertifikatą – paruošti visus reikalingus dokumentus. Jie turi būti ruošiami atitinkamai pagal statinio metus.

Naujų statinių, t. y. pastatytų 2016 metais ir vėliau, turinčių A, A+ arba A++ energetinę klasę, sertifikavimui reikalingi tokie dokumentai: pirmas Registrų centro išrašo lapas; kadastrinių matavimų byla (statinio baigtumas ne mažiau nei 83 procentai), projekte nurodytos architektūrinės, konstrukcinės, šildymo-vėdinimo dalys, langų, durų, vartų atitikties deklaracijos, šildymo, vėdinimo įrenginių parametrai ir nuotraukos, rekuperatoriaus parametrai, mūro markės atitikties deklaracija, statinio nuotraukos iš išorės ir akredituotos laboratorijos sandarumo testo ataskaitos.

Statinių, kurie buvo pstatyti nuo 2007 metų iki 2016 metų, energetiniam sertifikavimui atlikti reikia pateikti tokius dokuementus: pirmą Registrų centro išrašo lapą, kadastrinių matavimų bylą  su visais brėžiniais, projekte nurodytas architektūrinės, konstrukcinės, šildymo-vėdinimo dalis, langų, durų, vartų gamintojų atitikties deklaracijas, šildymo, vėdinimo įrenginių parametrus ir nuotraukas,  rekuperatoriaus parametrus, kelias pastato išorės nuotraukas.

O statinių, kurie yra senesnės statybos, t. y. pastatyti iki 2007 metų, sertifikavimui reikalingi ne tik tam tikri dokumentai, bet ir atsakymai į klausimus. Norint sertifikatą gauti tokiam statiniui, reikia pateikti pirmą Registro centro išrašo lapą, kadastrinę bylą su brėžiniais ir kelias pastato išorės nuotraukas. Taip pat reikia turėti atsakymus į svarbius klausimus: ar name esantys langai yra mediniai ar plastikiniai; koks šildymas; kaip ruošiamas karštas vanduo; koks boilerio litražas; ar vamzdžiai iki boilerio yra sumontuoti sienoje ar ant sienos; ar vamdžiai iki boilerio yra izoliuoti ar ne; koks stogo šiltinimo (jei toks yra) storis; koks sienų šiltinimo (jei toks yra) storis; koks grindų šiltinimo (jei toks yra) storis; ar  garažas (jei toks yra) yra šildomas; ar rūsys (jei toks yra) yra šildomas.

Pateikus šiuos duomenis energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas teikiančiai įmonei, ji pradės reikalingus darbus.

Kokios procedūros vyksta prieš suteikiant statiniui energinio naudingumo sertifikatą?

Pirmiausia, reikia išsirinkti įmonę, kuri šią paslaugą teiks. Tuomet pateikti jai visus reikalingus duomenis (aukščiau nurodytus dokumentus ir (ar) atsakymus į svarbiausius klausimus). O tada jau viską, ką reikia, atliks specialistai: gavę dokumentus atvyks apžiūrėti pastato, patikrins visus reikalingus dokumentus (ypač pastato projektą ir kadastrinių matavimų bylą) ir pradės sertifikavimą. Jo metu skaičiuojamas pastato energinis naudingumas (atliekamas sandarumo testas), gauti duomenys perduodami klientui, o kartu su tais duomenimis ir energijos naudingumo gerinimo priemonės (jeigu jos reikalingos).

Pastato energinio naudingumo sertifikatas gali trukti iki penkių dienų, tačiau jei įmonės užimtumas mažas, sertifikatas gali būti išduodamas ir per vieną dieną. Šis dokumentas galioja ne ilgiau kaip dešimt metų nuo jo išdavimo dienos.

Svarbu žinoti, kad pastatams, kurie neturi šildymo sistemos arba poilsio, sodo paskirties pastatams, kurie naudojami ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus, vietoje energetinio naudingumo sertifikato, išduodama pažymą apie energetinio sertifikavimo nebūtinumą. Ši pažyma dažnai būna reikalinga sandoriui pas notarą.

Kiek kainuoja energetinio naudingumo sertifikatas?

Energetinio naudingumo sertifikato kaina kiekvienu atveju nustatoma individualiai – kainos yra susietos su pastatų naudingu plotu, bei priklauso nuo tam tikrų kriterijų, tokių kaip pastato sudėtingumas bei jo paskirtis; sertifikavimo terminas; kliento pateiktos dokumentacijos pilnumas ir pastato vieta.

Kitas aspektas, galinti nulemti energinio naudingumo sertifikato kainą, yra šalčio tiltų skaičiavimas. Energinės klasės A, A+ ir A++ pastatams kartais reikia paskaičiuoti ilginius-šiluminius tiltelius, t. y. vietas, kur jungiasi skirtingi elementai. Pavyzdžiui, langai-sienos, stogas-sienos, pamatai-sienos. Kuo daugiau yra šalčio tiltelių, kuo pastatas didesnis ir sudėtingesnis – tuo didesnė energetinio sertifikavimo paslaugos kaina. Be to, suteikiant energinio naudingumo sertifikavimo paslaugą, turi būti apskaičiuojami ir šiluminiai tilteliai. Tokie skaičiavimai būtini sertifikuojant A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatus.

Taip pat kartais pageidaujama atlikti ir energinio naudingumo klasių A, A+ ir A++ projektavimą. Tokiais atvejais dar yra pateikiamos išsamios atsakaitos ir suteikiamos konsultacijos dėl pastatų energinio naudingumo klasių, priešprojektinių pasiūlymų stadijoje. Visos tokios paslaugos yra mokamos, tad ir bendra paslaugos kaina kiekvienu atveju skiriasi.

Jeigu reikalingas energinio naudingumo sertifikatas, vertėtų atsižvelgti ne tik į tokios paslaugos kainą, bet ir atsakingai rinktis įmonę, kuri šią paslaugą teiks. Visada geriau rinktis tokius specialistus, kurie rinkoje veikia jau ne vienerius metus. Jie gali greitai ir profesionaliai parengti bei išduoti energetinio naudingumo sertifikatą.  Jei esate numatę, kokią įmonę rinksitės, bet dar dvejojate, visuomet galite konsultuotis ir gauti atsakymus į visus jums rūpimus klausimus.