Kovinis sportas jau daugelį amžių yra žmonijos kultūros dalis. Daugelis iš mūsų yra susidūrę su koviniu sportu – boksu, imtynėmis, dziudo ar net mišriais kovos menais (MMA). Tačiau ar kada nors sustojote ir pagalvojote apie s kovinių sporto šakų skirtumus? Kovos menų įvairovė labai didelė: nuo pankrationo ir karatė iki muay thai ir dziudo. Šiame tinklaraščio įraše panagrinėsime juos išsamiau.
Kovų menų privalumai ir trūkumai
- Pankrationas – senovės graikų kovos menas, jungiantis bokso ir imtynių elementus. Daugelis jį laiko ankstyvąja MMA forma. Privalumai – tai požiūris į kovą visu kūnu ir dėmesys jėgai bei vikrumui, o ne tik technikai ar galiai. Trūkumai – tai, kad jis nėra toks populiarus ir plačiai praktikuojamas kaip kiti kovos menai.
- Karatė – viena populiariausių kovos menų formų pasaulyje. Privalumai: daugiausia dėmesio skiriama savigynos technikoms, kurias galima panaudoti realiomis aplinkybėmis, ir akcentuojama disciplina bei pagarba priešininkui. Trūkumai: dažnai taikomi griežti mokymo metodai, dėl kurių mokiniai gali būti nepakankamai kūrybingi ir prarasti susidomėjimą.
- Muay Thai – Tailande paplitusi kikbokso forma, kurioje daugiausia dėmesio skiriama galingiems smūgiams ir stipriems smūgiams, o ne imtynių technikai, kaip pankrationo ar dziudo. Šios kovos privalumai yra tai, kad joje daugiausia dėmesio skiriama smūgiams, taip pat naudojamas darbas klinče siekiant kontroliuoti priešininkus artimoje kovoje. Trūkumai – tai, kad, palyginti su kitomis kovos menų formomis, pavyzdžiui, brazilų džiudžitsu ar dziudo, mažai mokoma pačių imtynių elementų.
- Imtynės – sporto forma, kurioje akcentuojami sugriebimai, sugriebimai, užraktai, metimai, suėmimai ir t. t., o ne smūgiai, kokie būdingi karatė ar muay thai. Imtynių privalumai – tai, kad jose daugiau dėmesio skiriama ne jėgai, o svertui. Todėl mažesni varžovai varžybų metu gali turėti trūkumą prieš didesnius. Dėl savo ilgos istorijos imtynės buvo pritaikytos keliems skirtingiems stiliams. Pavyzdžiui, graikų-romėnų imtynėms ir laisvosioms imtynėms, todėl jos yra pakankamai universalios, kad jomis galėtų užsiimti viso pasaulio sportininkai. Trūkumas yra tas, kad imtynėse trūksta kitose imtynių formose naudojamų smūgiavimo technikų, todėl imtynininkams gali būti sunku apsisaugoti nuo smūgių, jei jie yra užklupti netikėtai.
- Dziudo – japonų kovos menas, kurio pagrindą sudaro metimai, sugriebimai, prispaudimai ir , o ne smūgiai, kaip karatė ar muay thai. Privalumai: daugiausia dėmesio skiriama priešininko jėgos panaudojimui prieš jį, todėl labai veiksminga savigyna. Taip pat dėl savo ilgos istorijos dziudo buvo pritaikytas keliuose skirtinguose stiliuose, pavyzdžiui, kovoje ant žemės (newaza), todėl yra pakankamai universalus, kad galėtų varžytis viso pasaulio sportininkai. Trūkumas yra tas, kad jam trūksta smūgių technikos, būdingos kitoms dziudo formoms, todėl dziudo atstovams gali būti sunku apsiginti nuo smūgių, jei jie yra užklupti netikėtai, tačiau šį trūkumą galima įveikti tinkamai treniruojantis.
Koks verdiktas, ką pasirinkti?
Visos šios skirtingos kovinės sporto šakos siūlo kažką unikalaus ir ypatingo, kai bandote pagerinti savo fizinį pasirengimą ir tuo pačiu metu mokytis savigynos įgūdžių. Nesvarbu, ar pasirinksite pankrationą, ar dziudo, ar karatė, ar imtynes, kiekviena sporto šaka turi privalumų ir trūkumų, todėl prieš nuspręsdami, kas geriausiai atitinka jūsų poreikius.
Tekstas parengtas pagal Pankration.lt naujienų portalo informaciją.
