Žolę reikia laistyti tik kartą per tris dienas. Taip, net ir per patį vasaros įkarštį žolę reikia laistyti tik kartą per tris dienas. Žinau, šioje karštoje dykumoje tai skamba beprotiškai, bet dėl mūsų unikalaus molingo dirvožemio žolė iš tikrųjų klesti, kai ją giliai pamerkiame kartą per tris dienas. (Kad tai iš tikrųjų suprastume, turime pakalbėti apie dirvožemio savybes, o tai gali būti šiek tiek nuobodu. Kad jūsų smegenų ląstelės būtų šviežios, visas nuobodžias detales pateikiau apačioje, kad galėtumėte perskaityti prieš miegą).
Žolės laistymai
Žinoma, jei norite, galite laistyti kiekvieną dieną, bet dėl to jūsų žolė taps jautri ir linkusi į karščio stresą. Be to, taip eikvojamas vanduo – brangiausias mūsų gamtos išteklius! Mes ne tik gyvename dykumoje, bet vandens ištekliai visuose pietvakariuose mažėja dėl ilgalaikės sausros ir per didelio naudojimo. Svarbu suvokti, kad čia, dykumoje, vanduo yra brangus ir kiekvienas galime prisidėti prie jo taupymo.
Taigi padėkite man padėti jums užauginti sveiką, gražią veją, kuri taip pat taupiai naudoja vandenį. Siekime, kad laimėtų visi! Peržiūrėkite mūsų Lengvą žolės laistymo vadovą (ir nepamirškite Nuobodžių detalių, jei norite sužinoti, kodėl ir ką laistyti).
Suprantu, sunku pereiti nuo laistymo kiekvieną dieną prie laistymo kas tris dienas. Taigi tiesiog neskubėkite. Laistymas – tai kartotinis procesas, kurio metu augalų poreikiai suderinami su sistemos našumu, todėl rekomenduojame tiesiog atlikti nedidelius patobulinimus ir laipsniškus pokyčius. Jei šiuo metu laistote kasdien, pabandykite laistyti kas antrą dieną ir pažiūrėkite, kaip reaguos žolė. Naudodamiesi mūsų vadovu patikrinkite laistymo gylį ir toliau stenkitės rasti tobulą veikimo laiką. Jei jums tai pavyko, nepamirškite, kad liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kai orai tampa drėgnesni, gali tekti laistyti tik kas keturias ar penkias dienas, nes žolė praranda mažiau vandens dėl didesnės drėgmės ir didesnio debesuotumo.
Nuobodžios detalės
Nuobodžios detalės. Kaip minėta, norint iš tikrųjų suprasti šiuos dalykus, reikia išmanyti molio dirvožemį. Dirvožemis sugeria ir sulaiko vandenį kaip kempinė. Žolės šaknys sugeria dirvožemyje esantį vandenį. Vandens kiekis, kurį ši „dirvožemio kempinė” gali sulaikyti, skiriasi priklausomai nuo dirvožemio tipo, todėl tai labai svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti laistant žolę. Mūsų vietinis molingas dirvožemis gali sugerti daug vandens, nors ir lėtai, ir ilgai jį išlaikyti. Tai reiškia, kad, kai dirvožemis pakankamai sudrėksta po gilaus laistymo ar lietaus, žolės šaknys mažiausiai tris dienas turi daug vandens. Tokia laistymo pertrauka taip pat skatina šaknis augti giliai į dirvožemį, kad pasiektų vandenį, todėl žolė tampa sveikesnė ir atsparesnė.
Taigi tikrasis triukas – išsiaiškinti, kiek laiko reikia paleisti purkštuvus, kad žolė būtų padengta maždaug ¾ colio vandens. Šio vandens kiekio pakanka, kad jis prasiskverbtų į dirvožemį ir sudrėkintų jį maždaug aštuonių colių gylyje. Kitas tris dienas žolė giliai į dirvą sems šį vandenį, o kai ji pradės trokšti, ant jos išliesite dar 1 cm vandens. Kartojant šį tvarkaraštį, formuojasi stiprios, gilios šaknys ir tvirta, graži veja… kuri puikiai taupo vandenį.
